Va chia graziai nuskambejo "kuo daugiau surinkti iš mokesčių", dabartinis scenarijus keliam mokeschius. Ko pasekmes matom. Kitas scenarijus butu didinti mokeschiu moketoju kieki. (jai jau kalbeta apie devalvacija, tai ji chia nebutu smarkiai pakenkusi, investiciju iz usienio butu daugiau, exportuotojam butu lengviau kurti papildomas darbo vietas, nes ju gautas 1 euras butu vertingesnis). Vienu zodzhiu krize buvo galima spresti devalvuojant arba ne, mes pasirinkom nedevalvavimo scenariju. Vienu atveju nukentejo vieni, kitu atveju butu labiau skaudeje kitiems. "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:ih3j7n$e7o$1@trimpas.omnitel.net... > > Vyriausybė nesukurs eksporto, ji gali sudaryti tik palankias sąlygas > ekonomikai vystytis - sutvarkyti įstatymus, mažinti biurokratiją, > korupciją, siekti stabilumo, geros infrastruktūros, žmonių išsilavinimo. > Visa kitą sukurs verslas ir atėjęs kapitalas. > > O kaip atidavinėsim skolas? Na, turbūt bent per artimiausius keliasdešimt > metų mes jų neatiduosime - svarbu tik pristabdyti tos skolos didėjimą. Pas > mus ji greit sieks 50% BVP, Lenkija jau seniai turi virš 50%, eurozonos > reikalavimas - ne daugiau 60%, bet kai kuriose eurozonos šalyse ji didesnė > nei 100%, kaip, pvz., ir Japonijoje - apie 120%. O siekiant stabilizuoti > skolos mokėjimą reikia stengtis subalansuoti biudžetą - mažinti išlaidas > ir kuo daugiau surinkti iš mokesčių. Vienaip ar kitaip, tą vyriausybė ir > stengiasi daryti. Jei ateityje mokesčų bus surenkama daugiau nei išlaidų > (kartu su skolos aptarnavimu), t.y. perteklinis biudžetas, galėsime tas > skolas po truputį ir atidavinėti. Be to, kylant BVP skola procentine > išraiška automatiškai mažės. Geriausia, aišku, neįklimpti į tas skolas, ir > pakilimo laikotarpiu kaupti rezervą krizės laikotarpiui. Bet pažiūrėjus > aplinkui matome tik vieną taip besielgusią valstybę - Estija. > > > > "nu blyn" <nu@jo.lt> wrote in message > news:ih3i3u$c71$1@trimpas.omnitel.net... >> Man tai vistiek idomu kaip mes skolas grazinsim, su kiekviena diena mes >> skolinames tik daugiau. Kas be exporto padidinimo gali mums padeti skolas >> grazinti ? Nebent mazesnis skolinimasis. Visi tie kurie pries devalvacija >> burnoja, man idomu kaip jie isivaizduoja skolu grazinima ? Tipo jei >> devalvuosim pabrangs visos lenkiskos desros ... tai blyn, valgysim savo, >> kelsim savo uki. >> >> "labai slaptai" <labai.slaptai@pastas.lt> wrote in message >> news:ih3hev$b5h$1@trimpas.omnitel.net... >> - aš ir visi mano pažįstami neturi jokių įsiskolinimų. >> >> "Bone Daddy" <.info@bonedaddy.serveftp.com> parašė naujienų >> news:ih3h9i$ate$1@trimpas.omnitel.net... >>> O kas yra suskaičiavęs, didžioji ar mažoji? Aš neturiu paėmęs jokių >>> paskolų. >>> Turi prisiėmę visokie šviežiai iškepti vadybininkėliai, kurie galvojo, >>> kad dabar visą gyvenimą keptais karveliais snigs. >>> >>> "nu blyn" <nu@jo.lt> wrote in message >>> news:ih3fks$8bl$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Devalvacijos atveju laimetu gamintojai, exportuotojai, pralaimetu >>>> skolininkai. Kadangi didzioji dalis lietuvos dalis prasiskolintus tai >>>> butu buve didele zhopa daugeliui. >>> >> >>