> Tai tame ir esmė, kad burbulą reik pust kai jis bliukšta ir dusint kai
> pučiasi,
> ko valiutų valdybos modelis daryt neleidžia bei kuo užsiima klasikinis CB.


Kaip rodo praktika, burbulo išpūsti jam bliūkštant niekada nepavyksta, 
paprastai tas pūtimo poveikis pasireiškia tik sekančio burbulo metu, 
kuris išsipučia didesnis nei be pūtimo.

Kai pučiasi - susprogdinti gan lengva, bet vėlgi ne visi mano, kad tai 
labai gerai. O stabilizuoti jį pusiau pripustoje būsenoje - nesigauna, 
tai taip ir lieka reguliuotojų svajone.

Kai kas nors gauna Nobelio premiją už pasiekimus ekonomikoje, sekanti 
didelė krizė įvyksta todėl, kad visi elgėsi pagal naująsias 
rekomendacijas.



> Jei daroma atvirkščiai... na tai benzino i skaisčiai degantį laužą
> pylimas (tavo minėta hiperinfliacija).
> T.y. viskas turi būti daroma laiku ir vietoje, ne pagal mėnulio fazes
> ("kyla noras"
> - kažkuo primena atšilo oras, pakilo noras).


Bet tai yra velniškai sunku padaryti. Ir niekas nežino, ar tai įmanoma, 
ar tai tik teorinis modelis. Bet vėlgi čia yra diskusija ne apie litą ir 
jo devalvavimą.



> Infliacijos mokestis nėra taip paprastai apeinamas, kaip dalis kitų
> mokesčių,
> todėl kitų mokesčių didint ir neskubama, (ne)sugebėjimas čia nei prie ko.
>
> Reikia nepamiršt, kad susiejimas su auksu ir susiejimas su kita valiuta
> nėra tas pats,
> kur vienu atveju susiejimas turi materialų pagrindą, o kitu virtualų
> (pasitikėjimą).


Litas nėra atskira valiuta - tai tik euro filialas. Jau seniai sakiau, 
kad tai visiškai bereikalingas tarpininkas, papildomos išlaidos ir 
nepasitikėjimas. Geriausia juos būtų išimti iš apyvartos ir 
atsiskaitinėti eurais. Ką kai kurios šalys sėkmingai ir daro.

O išėmus visus litus iš apyvartos dar liktų apie 6 mlrd. rezervo, kurį 
galima būtų atiduoti vyriausybei problemoms spręsti, arba atidėti "na 
vsiakij požarnyj".





> "RaR" parašė naujienų news:ih6q37$8f6$1@trimpas.omnitel.net...
> p.s. Nepastebėjau antros dalies. Nori pasakyti, kad tuomet, kai pinigai
> buvo susieti su auksu, jų kursas buvo neefektyvus ir ekonomikos
> neefektyvios? Pinigai - tai visų pirma atsiskaitymo priemonė, ir kuo jie
> stabilesni ir prognozuojamesni, tuo absoliučiai daugumai geriau. Nebent
> visokie spekuliantai netenka darbo.
>
> O tie, kas turi pinigų leidybos monopolį, mėgsta juo ir pažaisti . Kai
> pinigų leidybą savo rankose laiko vyriausybė, ji dažnai ja pabando
> spręsti savo problemas - t.y. pagrindinęs pajamas susirinkti per
> infliacijos mokestį, kitų susirinkti nesugebėdama. Dažnai tai baigiasi
> hyperinfliacija ir valiutos žlugimu. Centriniams bankams dažnai kyla
> noras pastimuliuoti ekonomiką, bet labai dažnai tai išpučia visokius
> burbulus (arba padeda juos išpūsti smarkiau), po to sprogimas visiems
> būna skaudus. O su mažos šalies valiuta aplamai reikia žaisti atsargiai
> - ir taip reikia daug laiko ir pastangų, kad atsirastų pasitikėjimas ja.
>
>
> "bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> wrote in message
> news:ih6mmb$3ds$1@trimpas.omnitel.net...
>> "RaR" parašė naujienų news:ih66ao$a47$1@trimpas.omnitel.net...
>>> > Palūkanos ir be to buvo užkilusios, finansų rinkos skaičiuoja pagal
>>> > vadovėlius, o ne premjero deklaracijas. Bet Lietuva pasirinko kelią
>>> > patikrinti ar ekonomikos vadovėliuose teisybė parašyta...
>>>
>>>
>>> Na ir kas gi tuose ekonomikos vadovėliuose parašyta (citatomis ir
>>> nuorodomis)? Jeigu mes atsiskaitome eurais ar doleriais, turime juos
>>> devalvuoti iškilus
>>> sunkumams? O jei atsiskaitome auksu - ir jį devalvuoti?
>>
>> Nei mes dolerius ar eurus spausdinam, anei auksą kasam. Neįmanoma
>> (legaliais
>> būdais) įtakoti (devalvuoti/revalvuoti) to, kas nuo tavęs nepriklauso.
>> O vadovėlius... Siūlau panagrinėt Milton Fredman ir Alan Greenspan
>> pokalbį
>> apie 1930 metų krizės priežastis per pirmojo lyg ir 80 gimtadienį
>> (cituoju
>> iš atminties, šaltinį jei norėsit susirasite pats, tingiu dabar ieškot).
>>
>>> > O Latvija bei Estija tegu rūpinasi latviai ir estai, ar jūs Motina
>>> > Tereza finansų rinkose nusprendėt būt?
>>> Panika ir investuotojų begimas iš kaimyninių šalių - nieko gero ir mums.
>>> Kokia dalis mūsų eksporto eina į Latviją, ir kas su juo darosi kritus jų
>>> pajamoms? Kai
>>> kaimynas turtingas - gali jam ir ką nors parduoti, ir pasiprašyti darbo.
>>> Kai skurdžius - tik taikykis, kad ko nepavogtų, ypač jei jo darbas
>>> nereikalingas, nes pats
>>> nežinai kuo užsisimti.
>>
>> Investuotojai eina į šalis su efektyvia ekonomika. Stabilus kursas
>> nėra tas
>> pat kas efektyvus kursas.
>> Jei kursas bus efektyvus - joks sveiko proto investuotojas nebėgs, o
>> panikierių ir šiaip nereikia.
>>
>>
>>
>