Aukso kaina irgi pakankamai "iš lempos", kaip ir bilekurios tvirtos ir stabilios valiutos, nepririšktos prie aukso.
Tiek auksas, kaip atsiskaitymo priemonė, tiek spalvoti popieriukai su valstybės garantija tėra susitarimo reikalas.
Skirtumas tik tame, kad valstybei žlugus popieriukai tampa tapetais arba kuru, o auksas lieka auksu. Bet aukso
kaina nėra kažkas tokio mistinio, dievo duoto. Tarp kitko, paskutinais dešimtmečiais auksas pasidarė ne tik
"prestižo prekė", bet ir pramonei reikalinga žaliava; gal tami ir slypi valiutų atrišinėjimas nuo aukso (laikas kaip
ir sutapo) ?

"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:ih8p58$vi1$1@trimpas.omnitel.net...
> Kokia tokio pasakymo prasmė "aukso vertė irgi virtuali", kai kalbama apie valiutos pririšimą prie aukso? Tam tikras valiutos kiekis kainuos tiek, kiek tam tikras svoris aukso. Ir visas čia vertės virtualumas. Pririšama tam, kad turėti kažkokį konkretų atskaitos tašką - alchemiko, sugebėjusio auksu paversti geležį kol kas neatsirado. Nesakau, kad tai geriausias variantas - aukso gavyba ir poreikis irgi pastoviai svyruoja, bet tokie pinigai veikė tūkstantmečius ir ekonomika per visą tą laiką kilo.
> 
> Čia tik noriu pabrėžti - kad pagrindinė pinigų funkcija - atsiskaitymo įrankis ir vertės matas, manipuliuojant jos kiekiu papildomos naudingos vertės nesukursi. Ir kuo ta vertė stabilesnė arba bent jau prognozuojamesnė daugumos prekių atžvilgiu, tuo ekonomikai visumoje geriau. Akivaizdu, kad bet kurios šalies ekonomikos sveikumas koreliuoja su jų valiutos stabilumu ir prognozuojamumu. O kokiomis priemonėmis gerioausiai užtikrinti tos valiutos stabilumą ir prognozuojamumą - jau kitas klausimas.
> 
> 
> 
> "labai slaptai" <labai.slaptai@pastas.lt> wrote in message news:ih6tv9$e66$1@trimpas.omnitel.net...
> - aišku su "RaR" jūs specialistai, bet dėl to ir "įklimpę"..
> aukso vertė irgi virtuali, nieko absoliučiai patikimo nėra.
> 
> p.s.
> kas dėl pinigų vertės,  ji tiesiog sutartinė, sutarė tokia vertę, tokia ir 
> yra.
> 
> p.s.2.
> jūsų ilgiausia diskusija susiveda į norą dar labiau nupiginti viską, kas 
> lietuviška, kas įvertinta litu.
> 
> "bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> parašė naujienų 
> news:ih6tb1$d8j$1@trimpas.omnitel.net...
>> Tai tame ir esmė, kad burbulą reik pust kai jis bliukšta ir dusint kai 
>> pučiasi,
>> ko valiutų valdybos modelis daryt neleidžia bei kuo užsiima klasikinis CB.
>>
>> Jei daroma atvirkščiai... na tai benzino i skaisčiai degantį laužą pylimas 
>> (tavo minėta hiperinfliacija).
>> T.y. viskas turi būti daroma laiku ir vietoje, ne pagal mėnulio fazes 
>> ("kyla noras"
>> - kažkuo primena atšilo oras, pakilo noras).
>>
>> Infliacijos mokestis nėra taip paprastai apeinamas, kaip dalis kitų 
>> mokesčių,
>> todėl kitų mokesčių didint ir neskubama,  (ne)sugebėjimas čia nei prie ko.
>>
>> Reikia nepamiršt, kad susiejimas su auksu ir susiejimas su kita valiuta 
>> nėra tas pats,
>> kur vienu atveju susiejimas turi materialų pagrindą, o kitu virtualų 
>> (pasitikėjimą).
>>
>>
>>
>> "RaR"  parašė naujienų news:ih6q37$8f6$1@trimpas.omnitel.net...
>> p.s. Nepastebėjau antros dalies.  Nori pasakyti, kad tuomet, kai pinigai 
>> buvo susieti su auksu, jų kursas buvo neefektyvus ir ekonomikos 
>> neefektyvios? Pinigai - tai visų pirma atsiskaitymo priemonė, ir kuo jie 
>> stabilesni ir prognozuojamesni, tuo absoliučiai daugumai geriau. Nebent 
>> visokie spekuliantai netenka darbo.
>>
>> O tie, kas turi pinigų leidybos monopolį, mėgsta juo ir pažaisti . Kai 
>> pinigų leidybą savo rankose laiko vyriausybė, ji dažnai ja pabando spręsti 
>> savo problemas - t.y. pagrindinęs pajamas susirinkti per infliacijos 
>> mokestį, kitų susirinkti nesugebėdama. Dažnai tai baigiasi hyperinfliacija 
>> ir valiutos žlugimu. Centriniams bankams dažnai kyla noras pastimuliuoti 
>> ekonomiką, bet labai dažnai tai išpučia visokius burbulus (arba padeda 
>> juos išpūsti smarkiau), po to sprogimas visiems būna skaudus. O su mažos 
>> šalies valiuta aplamai reikia žaisti atsargiai - ir taip reikia daug laiko 
>> ir pastangų, kad atsirastų pasitikėjimas ja.
>>
>>
>> "bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> wrote in message 
>> news:ih6mmb$3ds$1@trimpas.omnitel.net...
>>> "RaR"  parašė naujienų news:ih66ao$a47$1@trimpas.omnitel.net...
>>>> > Palūkanos ir be to buvo užkilusios, finansų rinkos skaičiuoja pagal
>>>> > vadovėlius, o ne premjero deklaracijas. Bet Lietuva pasirinko kelią
>>>> > patikrinti ar ekonomikos vadovėliuose teisybė parašyta...
>>>>
>>>>
>>>> Na ir kas gi tuose ekonomikos vadovėliuose parašyta (citatomis ir
>>>> nuorodomis)? Jeigu mes atsiskaitome eurais ar doleriais, turime juos
>>>> devalvuoti iškilus
>>>> sunkumams? O jei atsiskaitome auksu - ir jį devalvuoti?
>>>
>>> Nei mes dolerius ar eurus spausdinam, anei auksą kasam. Neįmanoma 
>>> (legaliais
>>> būdais) įtakoti (devalvuoti/revalvuoti) to, kas nuo tavęs nepriklauso.
>>> O vadovėlius... Siūlau panagrinėt Milton Fredman ir Alan Greenspan 
>>> pokalbį
>>> apie 1930 metų krizės priežastis per pirmojo lyg ir 80 gimtadienį 
>>> (cituoju
>>> iš atminties, šaltinį jei norėsit susirasite pats, tingiu dabar ieškot).
>>>
>>>> > O Latvija bei Estija tegu rūpinasi latviai ir estai, ar jūs Motina
>>>> > Tereza finansų rinkose nusprendėt būt?
>>>> Panika ir investuotojų begimas iš kaimyninių šalių - nieko gero ir mums.
>>>> Kokia dalis mūsų eksporto eina į Latviją, ir kas su juo darosi kritus jų
>>>> pajamoms? Kai
>>>> kaimynas turtingas -  gali jam ir ką nors parduoti, ir pasiprašyti 
>>>> darbo.
>>>> Kai skurdžius - tik taikykis, kad ko nepavogtų, ypač jei jo darbas
>>>> nereikalingas, nes pats
>>>> nežinai kuo užsisimti.
>>>
>>> Investuotojai eina į šalis su efektyvia ekonomika. Stabilus kursas nėra 
>>> tas
>>> pat kas efektyvus kursas.
>>> Jei kursas bus efektyvus - joks sveiko proto investuotojas nebėgs, o
>>> panikierių ir šiaip nereikia.
>>>
>>>
>>>
>>