> Tai visuomet kartelę galima užsikelt viršijančią Gineso rekordą. > O bet tačiau, dar nei vienas pirmokas iš karto neperšoko. Todėl > ir reikia ne naiviai užsimest kosminius parametrus, o tvarkingai pamažu > siekt rezultato. Galima sutikti - aš irgi maniau kad dėl euro Lietuvos valdžios planai buvo perdėm optimistiniai, tiesiog nerealūs. Krizės pradžioje Kubiliaus postringavimus apie 2012 m. irgi laikiau nerealiais. Kai tada, taip ir dabar kokius 2015 laikau gana realiais. Kitą vertus pas mus litas jau labai seniai pririštas - iš pradžių prie dolerio, paskui prie euro, jis nekelia problemų, tad nematau prasmės jo atrišinėti. Atsimenu, kaip prieš pririšimą Visokavičius jį pastoviai šokdindavo nuo 3 iki 5 dolerių. Kažkokiems spekuliantams tai gal ir buvo naudinga - verslui tik vien problemos. Tiesą sakant, tada visų stambesnių daiktų kainas skaičiuodavo doleriais, tik jei atsiskaitydavo litais - perskaičiuodavo į litus pagal esamą kursą. > Niekada netikėjau, kad kažkas (ES, NATO ar pan.) gali išspręst tavo > problemas. Problemas reik spręst patiems. > Visokie NATO, ES gali tik suteikti laiko rezervą. Tai aš irgi taip pat manau, bet man tas rezervas buvo labai svarbus. Praeitą kartą jo neturėjome. > Airija pralenkė, tačiau taip pat netvariai, kaip ir Lietuva kilo. > O netvarus pralenkimas, tai tik linksmas šou (muilo burbulas), > be apčiuopiamų ilgalaikių rezultatų. Mane muilo burbulai > domina tik tiek, kiek iš jų kažką tvaraus išsilupti galima. Didelės krizės anksčiau ar vėliau ištinka praktiškai visus ilgiau sparčiai kilusius regionus. Bet po jų vis tiek žmonių gyvenimo lygis būna daug aukštesnis nei iki kilimo, sukurta infrastruktūra, padidėjęs žmonių verslumas ir kvalifikacija. Be to žmonės įgyja neįkainojamos patirties.