On 2016-12-20 08:27, Sail wrote: > kad geri santykiai jiems naudingi kaip atsvara vakaru pasauliui, > kuris nepatenkintas tiek rusijos, tiek turkijos vadovais, kurie daro savo > salyje tai ka jie nori, o ne tai ka amerikonai noretu. Noriu pastebėti, jog norom ar ne norom, bet panaudojai Rusiškos propagandos tezės savo apmąstymuose. Jei dėl xuilo gali kilti abejonių dėl jo psichologinės būklės rimtumo ir tikslios diagnozės, tai Erdoganui pripaišyti tokius primityvius pamąstymus, ale "daro savo salyje tai ka jie nori, o ne tai ka amerikonai noretu" yra visiška klaida. Erdoganas niekad nieko ir nedarė, kas jam nebuvo naudinga. Be to, jis ne paranojikas, todėl visiškai akivaizdu, jog absoliučiai jokio pavojaus iš Vakarų jis nejaučia ir visas šitas žaidimas įtampa su Vakarais tai yra lygiai tas pats reiškinys, kuriuo naudojasi xuilas, sukoncentruodamas avinų bandą aplink savo nuostabų asmenį. Turkijos visuomenės didelė dalis norėjo prisijungimo prie Europos Sąjungos, t.y. prie Vakarų. O jei valstybė nori jungtis prie ES, bet kokios naivios kalbos apie Vakarų baimę toje valstybėje yra absoliuti kvailystė. O norėjo prisijungti taip smarkiai, jog net Erdoganas nedrįso atvirai deklaruoti savo priešingų tikslų. Todėl jis kryptingai, mažais žingsneliais, atsargiai viską darė taip, jog Turkijos į ES garantuotai nepriimtų. Ir laukė, kol liaudis nusivils ES ir visaip šitą nusivylimo procesą skatino. Finalinis veiksmas - surežisuotas perversmas ir po to dirbtinai sukurta priešprieša su Vakarais. Atseit, ES bloga, nes mus apgavo ir nepriima, USA blogi, nes slepia perversmo organizatorių. Vualia. Tikslai pasiekti, liaudis išdurta taip, jog net patys nepajuto, kaip supyko ant Vakarų ir susispietė aplink Erdoganą. Kas laukia Turkijos? Šiuo metu akivaizdu - islamizacija ir rimtas atitolimas nuo Atatiurko suprojektuotos valstybės pagrindų. Galbūt, pilietinis karas. Sunku pasakyt, labai daug nežinomųjų kol kas. Bet kuriuo atveju, numatytąjį saugiklį - armiją, Erdoganas meistriškai išvedė iš žaidimo.