velniava, jei jau sąvokai "pasąmonė" suteikta tam tikra reikšmė -
kokia ji išskydusi bebūtų - tą reikšmę aš ir turiu omeny, vartodamas
žodį. Ką kiti turi galvoje, aš nesuku sau galvos. Ir nesuku galvos dėl
etimologijos. Dėl tavo menininko logikos - estetikos - kitoniškumo
negaliu labai prieštarauti. Yra bjaurasties estetika, yra, matyt, ir
naikinimo estetika.  Bjaurasties dar galiu priimti, naikinimo - jau nebe.
Tačiau kitoniškumas nereiškia "nelogiškumo". Taigi, estetikos dėsniai,
jei ir yra kitokie, vis tiek yra dėsniai (arba dėsningumai, t.y. dar ne
dėsniai). Pavyzdžiui, daug kam paveikslas, kurio kraštinės sudaro aukso
proporciją, yra gražesnis už paveikslą su neauksaproporcinėm
kraštinėm. Jei nebūtų menuose dėsningumų, tai, matyt, nebūtų ir
profesorių, kalančių studentams į galvas "jausmų". 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16699