... o tu pats sakai, kad tokio teiginio nėra Toks tavo teiginys - tai dar vienas oponento (šį kartą mano) teiginio iškreipimo pavyzdys. Panašu, kad tamstai iškreipti oponentų teiginius yra taip 'įaugę į kraują', kad net nepastebi - vyksta automatiškai. Teigiu: Nežinau tokių atvejų, kuriuose xX-o oponentai teigia tai, ką (arba: elgiasi taip, kaip) jiems bando 'pripaišyti' xX-as. Jei jis tokius atvejus nurodys - tai ir aš juo smerksiu; visai neatsižvelgiant į tai, kad kažkokiu klausimu su jais buvom/esam bendraminčiai. Nedoras bendražygis daro gėdą visiems bendraminčiams; jį pas prisidėsiu griežtai smerkiant, nuo jo atsiribosiu. Jei xX'as atsako už savo žodžius, tai turėtų sugebėti juos pagrįsti. Teigiant apie oponentus „Pripažįstami tik "saviškiai", tik "draugai", nesvarbu, kokia jų moralė ir elgsena bebūtų“ - visiems įdomu sužinoti, kuo remiantis daroma tokia išvada: kokius oponentų teiginius arba/ir poelgius jis turi omenyje? Dabar #61171 pasisakyme xX'as aiškina: „Mano oponentai jas tiesiogiai nedeklaruoja, visaip bando užmaskuoti, kad tik nepasakytų, , pavyzdžiui, kad ...ZZZ...“ Taigi, xX'as įtaria, kad jo oponentai savo viduje mano ...ZZZ..., bet to nedeklaruoja, visaip bando užmaskuoti. Bet net jei xX-as iš tikro yra tiek įžvalgus, kad teisingai atspėja, ką jo oponentai mano, tačiau nepasako --- ar tikrai tuos oponentus už tai reikia taip žiauriai smerkti (skalambijant šlykščiausius apibūdinimus ir įvairiausias įžeidžiančias analogijas)? Juk jei žmogus viduje tikrai nori padaryti nusikaltimą, tačiau susivaldo ir nei pasako, nei pasielgia blogai -- jį reikėtų pagirti! Susidaro įspūdis, kad xX'as tiesiog remiasi principu: „kas ne su mumis - tas prieš mus“ ir mano, kad jam galima drabstytis kitų atžvilgiu bet kokiomis šlykštybėmis, kokios tik kūrybinio užsidegimo momentu po ranka pasitaiko: pakanka vien įtarti oponentų piktus kėslus. xX'as rašo: Įspūdis dar labiau sustiprėja, kai oponentas išsisuko nuo tiesioginio atsakymo į mano klausimą apie "kaimynų duris" - atsakė: "skolinuosi tik iš draugų" Gal galėtum pats - tamstos žodžiais sakant - neišplėšti iš konteksto oponentų teiginių. Juk po „Aš ko nors skolinuosi tik pas draugus.“ - nutylėjai, kad buvo pasakyta: „Jų orientacijos neklausinėju“. T.y., "Bevardis" neišsisuko nuo atsakymo, o pasakė: skolinčiausi iš tų, su kuriais ligšiol būčiau daugiau draugavęs; labai dažnai nei žinau, nei klausinėju apie lytinę orientaciją; nuo to mano pasirinkimai nepriklauso. Paskutinį klausimą adresuoji ir man. Atsakau: nematau čia pasirinkimo dilemos, nes svarbu ir žmogaus teisių laikymasis, ir tradicijos (tik, žinoma, ne tradicijų parodija, pvz. šeima-pragaras bet kokia kaina). Degtukų prašyčiau pas tuos, pas kuriuos kreipiantis manyčiau kad neigiamų pasekmių galėtų kilti mažiau (iš tokio abstraktaus situacijos aprašo - nepakankamai aišku a priori). Gal net nuspręsčiau geriau nueiti puskilometrį iki artimiausios parduotuvės ar visai apsieiti be pasišildyto maisto, nei sukelti naujas bereikalingas karmines priežastis. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16699