Galbūt, žmogus gyvenime iki šiol bendravo tik su savo kiemo/kaimo blaiviais bachūrais ir girtais bachūrais. Tad visa, kas išeina iš jo supratimo ir žodyno ribų, vertina kaip girtų bachūrų šnekas. 2011.03.30 18:17, Alvidon rašė: > Ale ir priviso čia visokių nemokšų, žinančiais kažką besimanančių... > Ir kalbėtis gatvės chuliganėlių stiliumi temokančių... > > "trickyvic"<meilas@meilas.lt> wrote in message news:imvh0m$543$1@trimpas.omnitel.net... >> Brolau, išsiblaivyki... >> >> Alvidon wrote: >>> "bet_kas"<kazkas@kazkur.ten> wrote in message news:imv0i0$dmd$1@trimpas.omnitel.net... >>>> "RaR" parašė naujienų news:imsho9$o7a$1@trimpas.omnitel.net... >>>>> Žvelgiant plačiai, tai žmogus visada keičia tik dalelę jį supančios >>>>> aplinkos, kažkiek suprasdamas tos dalelės veikimą arba ne. Iš naujo jis >>>>> niekada visko nesukuria, tuo labiau visko nesupranta ir nesupras. Netgi >>>>> jei kalbame, atrodytų, apie grynai žmogaus sukurtą daiktą, jame niekada >>>>> nėra viskas iš naujo sukurta, o tik kažkas pakeista. >>>> Esminis momentas - suprasdamas ar ne. >>>> Jei nesuprasdamas - jis tiesiog nežino ką daro (populiariai - yra kvailys). >>>> >>> O supratimas - tai kažkokia Dievo dovana, kuri yra arba nėra ir jei jau yra >>> tai amžina laike ir begalinė erdvėje savo dangiška šviesa ? >>> >>> Grubiai galima sakyti taip: yra realybė (maždaug koordinačių ašys) ir yra >>> mūsų supratimas apie tą realybę (maždaug kreivė, asimptotiškai artėjanti >>> prie tų koordinačių ašių). Tarpas tarp ašių ir kreivės (tarp realybės ir >>> mūsų supratimo apie ją) gali būt nykstamai mažas, bet jis visad bus, jis >>> gali sumažėt per kažkokį laiką milžiniškai, bet jis visad bus. Čia tsakant >>> technariams populiariai apie gnoseologiją ;)