Nesakau, kad niekas nieko neapgaudinėja - atvirkščiai. Bet problema yra 
ta, kad reikia kažkaip mokėti nustatyti (bent maždaug) kas tave 
apgaudinėja, o kas ne. Visose srityse specialistu nebūsi, bet reikia 
susidaryti kažkokią informacijos patikimumo hierarchiją.

Pas mane ji stovi maždaug taip (nuo viršaus į apačią): moksliniai 
straipsniai arba pripažinti šios srities specialistai -> vadovėliai, 
įvairūs dokumentai -> rimti mokslo populiarinimo šaltiniai (deja, 
internete daug tokių save laikančiais rašo pasakas), enciklopedijos, 
wikipedia -> solidūs žinių portalai (kad ir tas pats BBC) -> visokios 
kitokios informacijos priemonės -> visokie aktyvistai, specializuoti 
judėjimai, sektos ir jų propaganda, dažnai užmaskuotai siekiantys kokios 
nors naudos sau.

Aišku, viskas nėra taip paprasta, bet jei kas nors neigs mano teiginį, 
numestą srityje, kurioje aš mažai gaudausi, aš arba patylėsiu, arba 
ieškosiu šio teiginio pagrindimo rimčiausiuose šaltiniuose, kokius tik 
galiu įkąsti.




2011.03.31 11:14, Dek rašė:
> sakai pasaulis nuostabus, niekas nieko neapgaudinėja? ;))
> che che, aš šiaip esu juodas optimistas. Bet rožinius akinius tai seniai
> išmečiau ;)
>
> Kas dėl bobučių pasakų, tai čia irgi anekdotas net toks yra, kur finale
> "reikėjo visgi mamos klausyti".
> Kažkaip jaunystėj vaikai tėvų neklauso, bet žmonės su amžiumi vis
> dažniau prisimena tėvų pamokymus...
>
> Tamsta turbūt ir vaikams savo vietoj pasakų rodysi (o gal rodai)
> multikus apie du princus ar kaip ten...
>
> Dex
>
> 2011.03.31 11:08, RaR rašė:
>>
>> Na, aš tavo būseną suprantu. Kai neužtenka kvalifikacijos ir logikos
>> suprasti argumentų, tai visąlaik lieka įtarimas, kas tave apgaudinėja.
>> Nieko nepadarysi, jei nori ką nors suprasti - reikia įdėti pastangų.
>>
>> Kitaip ir toliau tikėsi tomis bobučių pasakomis, kurios tau arčiau dūšios.
>>
>>
>>