Na matai, tu norėjai paprastų atsakymų į labai nekonkretų klausimą. 
Daugelis specialistų į tai nieko neatsakinėtų, neplanavau ir aš. Bet po 
to nusprendžiau dar kartą gan išsamiai, bet glaustai paaiškinti.




2011.04.01 15:54, sonca rašė:
> Ne nu Tu politikas tikras :) supratai klausimą teisingai, tai kam dar
> konkretinti. Ačiū už išsamų atsakymą :)
>
> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:in40ti$ucg$1@trimpas.omnitel.net...
> Sukonkretink klausimą. Kas tai yra "labai didelis evoliucinis šuolis per
> labai trumpą laiko tarpą, palyginti su natūralia gamta"? Kokius
> parametrus vertinti ir su kuo lyginti? Jei yra natūrali gamta, tai kas
> ta nenatūrali gamta? Ką reiškia "ar gamta gali konkuruoti su tokiais
> augalais ar organizmais"?. Juk visi augalai ir organizmai yra gamtos dalis.
>
> Jei bendrai, tai evoliucijai visų pirma turi įtaka atranka, o ne
> kintamumas. Padidėjęs kintamumas tik padeda greičiau atsirasti
> organizmams, sugebantiems prisitaikyti prie aplinkos, o evoliucijos
> kryptį (t.y. kokius požymius galiausiai įgis organizmas) apsprendžia
> atranka. Laukinėje gamtoje veiks vieni atrankos veiksniai, žmogaus
> veikiamoje - kiti.
>
> Kai žmogus genetiškai modifikuoja augalą, jis dažniausiai perneša vieną
> tikslinį geną, kuriam šiaip atsirasti tame augale tikimybė yra labai
> maža. Tada yra keli variantai, priklausomai nuo įterpto geno:
>
> 1. Pirmiausiai pradėti naudoti augalai su atsparumo glifozatui
> ("roundup", Monsanto kūrinys) genu. Šis genas išskirtas iš Agrobacterium
> bakterijų, natūraliai užkrečiančių augalus. Auginant tokius augalus,
> herbicidą glifozatą galima purkšti ant jau išdygusių augalų. Patento
> galiojimas jau seniai pasibaigęs, tad glifozatą gamina daug kas ir šis
> herbicidas naudojamas plačiai įvairiems tikslams.
>
> Kas bus jei toks GM augalas pateks į natūralią aplinką? Jis turės
> atsparumą glifozatui, kurio gamtoje nėra, todėl tas požymis nesuteiks
> visiškai jokio pranašumo. Kultūrinis augalas ir taip nenukonkuruos
> laukinių rūšių, kaip tai neįvyko per tūkstančius metų (ūkininkai tik
> džiaugtųsi jei taip įvyktų), o jei išliks ir sulaukės, tai kartu su
> kitomis žmogaus jam suteiktomis savybėmis, palaipsniui neteks ir to jam
> nenaudingo geno.
>
> Kiek kitaip žemės ūkyje. Jei aplinkoje yra giminingų GM augalui veislių,
> su kuriomis jis gali kryžmintis, tai jos gali įgauti atsparumą ir prieš
> jas tas roundup bus nebeefektyvus. Tačiau ilgai naudojant toje pačioje
> vietoje bet kokį herbicidą ar kitą antibiotiką, ir natūraliai atsiranda
> atsparių jam organizmų, geno pernešimas galėtų nebent pagreitinti
> procesą. Tokiu atveju tuo blogiau yra Monsanto (nebeturi paklausos ir
> roundup, ir jam atsparūs GM augalai) ir kitiems glifozato gamintojams.
>
> Nėra prielaidų kad tokie augalai užkariautų laukinę gamtą, to ir
> nepastebėta.
>
> 2. Bt toksino genu modifikuoti augalai. Tai iš Bacillus thuringiensis
> bakterijos išskirtas genas, kurio baltymas nuodingas tam tikrų vabzdžių
> lervoms. Toks GM augalas tampa atsparus daugeliui vabzdžių ir nebereikia
> į laukus purkšti pesticidų (arba labai sumažina jų poreikį). Šiuo atveju
> patekęs į gamtą kultūrinis augalas be visų trūkumų turėtų vieną
> pranašumą prieš kai kuriuos kitus. Kryžmindamasis su laukinėmis
> giminingomis veislėmis jis galėtų perduoti geną ir joms. Kad miškus ir
> pievas užkariautų augalai, turintys šį geną nepastebėta, nes vienas
> genas paprastai negali kardinaliai pakeisti augalo prisitaikomumo
> daugybei aplinkos sąlygų ar pakeisti savo nišos.
>
> Reikia pažymėti, kad dėl įvairių baimių tokio tipo GM augalus
> stengiamasi auginti ten, kur nėra jų laukinių giminaičių, taip pat
> sukurtos sterilios veislės, kurios ateityje išstums dabar esančias.
>
> 3. Čia paminėta BASF sukurta Amflora bulvė, dėl kurios dabar plėšosi
> įvairūs antiGMO aktyvistai, ir kitos tokio tipo modifikacijos. Šioje
> bulvėje pažeistas joje esantis genas, kurio baltymas dalyvauja amilozės
> sintezėje. Tokiu būdu jos krakmole didesnį procentą sudaro amipektinas,
> kuris naudingesnis pramonėje, ypač popieriaus gamyboje. Kokį pranašumą
> galėtų suteikti ta pasikeitusi krakmolo sudėtis natūralioje gamtoje,
> sunku įsivaizduoti.
>
> Čia antiGMO aktyvistai prisikabino prie kito kabliuko, kurį paviešino
> mokslininkai - bulvėje liko atsparumo kanamicinui genas, reikalingas
> transformuotų augalų atrankai laboratorijoje. Bet kanamicinas nei
> laukinėje gamtoje, nei laukuose nepilamas, todėl šis genas jokio
> selektyvaus pranašumo nesuteikia. Bet dabar reikalaujama, kad tokių
> pašalinių genų GM augale nebūtų, ir kūrimo procesas pakeistas taip, kad
> jų nebeliktų. Aišku, nepastebėta, kad kur nors miškus ar pievas okupavo
> tokios bulvės.
>
>
>
>
>
> 2011.04.01 09:16, sonca rašė:
>> Labai paprastas klausimas. Ar yra tirtas poveikis bioįvairovei kai
>> augalas yra modifikuojamas t.y. įvyksta labai didelis evoliucinis šuolis
>> per labai trumpą laiko tarpą, palyginti su natūralia gamta? Ar gamta
>> gali konkuruoti su tokiais augalais ar organizmais? T.y. ar
>> konkuruojantys augalai spės evoliucionuoti, kol neišnyko, kad galėtų
>> sudaryti pusiausvyrą?
>>
>>
>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message
>> news:in1t2k$n3f$1@trimpas.omnitel.net...
>> Koks čia "provalas"? Prašome šaltinius kokios tragedijos įvyko
>> susikryžminus. Sumažėja Monsanto pelnas, nes jo herbicidas nebeveikia
>> laukinių veislių? Su visais antibiotikais galiausiai tas pats įvyksta,
>> ir juos reikia keisti.
>>
>> Taipogi prašau pavyzdžių tragedijų, įvykusių kitoms žmonių išvestoms
>> veislėms susikryžminus su laukinėmis. Juk daug iš jų irgi turi
>> atsparumus tam ar anam. Ar to kryžminimosi per tūkstančius metų neįvyko?
>>
>>
>>
>>
>> 2011.03.31 15:20, Veikejas rašė:
>>> "Nevogti kaimyno bulviu. Bet tavo klausima galima iskelti ir taip - ka
>>> daryti kaimynui, kuris nenori naudoti tavo auginamos veisles bulviu? Gal
>>> jam atrodo, kad tavo auginama veisle yra nuodinga ir gali isplisti?"
>>>
>>> wild canola atveju mokslininkai irgi taip mane buvo 100 proc
>>> uztikrinti -
>>> nesikryzmins rezultatas, deja TIPISHKAS GMO mokslininku "provalas" ....
>>>
>>>
>>>
>>> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message
>>> news:in1io0$75p$1@trimpas.omnitel.net...
>>>
>>>>> Jei GMO nenaudoji, tai ir neaugini.
>>>
>>>> As auginu ekologines bulves, mano kaimynas augina GMO bulves. Kaip man
>>>> neauginant GMO nenaudoti GMO?
>>>
>>>
>>> Nevogti kaimyno bulviu. Bet tavo klausima galima iskelti ir taip - ka
>>> daryti kaimynui, kuris nenori naudoti tavo auginamos veisles bulviu? Gal
>>> jam atrodo, kad tavo auginama veisle yra nuodinga ir gali isplisti?
>>>
>>>
>>>
>>>>> O GM budu sukurtos veisles niekuo is principo nesiskiria nuo
>>>>> tradicines
>>>>> selekcijos sukurtu.
>>>
>>>> Va kai butent sita "niekuo is principo nesiskiria" pagrisit moksliskai,
>>>> pereisiu i GMO salininku gretas. Kokia metodika remiantis padaryta
>>>> tokia
>>>> isvada? Kur paskaityti tyrimu duomenis?
>>>
>>>
>>> Tai tu pagrisk kuo is principo skiriasi. Kadangi mokslininkai to
>>> mistinio "principinio skirtumo" nemato, tai nera ir ko tirti.
>>> Mokslininkai daugiau maziau tiksliai zino kuo modifikuota veisle
>>> skiriasi nuo tos, is kurios ji gauta - istatytu ar sugadintu genu ir
>>> pan. Tuo tarpu tam, kad atsakyti i klausima kuo skiriasi viena nuo kitos
>>> tradicines selekcijos budu isvestos veisles reiketu labai ilgu, brangiu
>>> ir sudetingu tyrimu. O dar neseniai tai is viso nebuvo imanoma.
>>>
>>> Sakysi tradicines veisles seniai isbandytos? Bet ir jos kazkada buvo
>>> visiskai naujos ir pastoviai kuriamos dabar. Daugumai ne GM veisliu ne
>>> daugiau nei keliasdesimt metu.
>>>
>>>
>>>
>>>> > Patekes i laukine gamta bet koks kulturinis augalas neisigali, nes
>>>> neatlaiko
>>>>> laukiniu rusiu konkurencijos arba sulaukeja - t.y. praranda zmogaus
>>>>> jam
>>>>> suteiktus pozymius.
>>>>
>>>> Naturaliu - evoliucijos - budu isvedamos veisles turi tokiu paciu
>>>> naturaliu budu evoliucionuojancius gamtinius konkurentus ir priesus,
>>>> todel nusistovi naturali pusiausvyra.
>>>> Jei veisles isvedi GMO - reiskia naturalus priesai neturi jokiu sansu.
>>>> Nebent per sezona sugeba evoliucionuoti iki visiskai naujos rusies. Cia
>>>> nebent mikroorganizmai?
>>>
>>>
>>> Kokiu naturaliu evoliucijos budu? Kazka kliedi. Naturali evoliucija
>>> vyksta nesikisant zmogui, ir jos deka atsiranda laukines rusys. Zmogus
>>> isveda ir atrenka tik veisles, turincias jam naudingus pozymius, bet ne
>>> prisitaikymui gamtoje. Todel zmogus savo kurinius turi pastoviai
>>> priziureti ir saugoti. Ir GM, ir tradicines selekcijos atveju zmogus
>>> atsirenka jam naudingus pozymius. Tik GM budu jis kintamuma sukuria
>>> kryptingai, o tradiciniu budu - atsitiktinai.
>>>
>>>
>>>
>>>>> Ir aplamai tuos vienos ar kitos rusies isiverzimus i nauja nisa
>>>>> "ekologinemis katastrofomis" galima vadinti tik vertinant subjektyviai
>>>>> is labai siauro laiko tarpo. Rusiu migravimas ir isigalejimas naujose
>>>>> nisose Zemeje vyko nuo pat gyvybes atsiradimo, ir kiekviena toki ivyki
>>>>> galima vadinti didesne ar mazesne katastrofa. Buvo ir labai dideliu,
>>>>> kai
>>>>> isnykdavo istisos dominuojancios gyvunu grupes, kai organizmai
>>>>> negriztamai pakeisdavo Zemes klimata ir net atmosferos sudeti. Gamtoje
>>>>> viskas keiciasi, ir to niekaip negali sustabdyti.
>>>> ???
>>>> Perfrazavus sita teigini - kam reikalinga policija, teismai, kalejimai,
>>>> juk zmogzudziu ir vagiu buvo visais laikais ir visose kulturose?
>>>
>>>
>>> Nematau analogijos. Kas yra gamtos policija, teismai, kalejimai ir t.t.?
>>>
>>>
>>>
>>>>> Cernobylio ar Fukusimas reaktoriu saugumas buvo grindziamas ne
>>>>> kokiomis
>>>>> nors mokslinemis teorijomis - mokslas niekada neneige, kad
>>>>> branduoliniu
>>>>> reaktoriu kuras yra radioaktyvus ir kad radioaktyvumas turi poveiki
>>>>> zmogaus sveikatai. Atvirksciai - jis ta atrado ir irode. Saugumas
>>>>> grindziamas projektuotoju ir inzinieriu paskaiciavimais, darbu kokybe,
>>>>> prisideda ir ekonominiai sumetimai. Tokius dalykus projektuodami
>>>>> visada
>>>>> renkasi tarp didesnio saugumo ir lesu, kuriu reikia tam saugumui
>>>>> uztikrinti. Galetu padaryti ir daug saugesne, bet tada ji niekada
>>>>> neatsipirktu. Bet ir su tuo kas yra pridaro klaidu ar ka nors atlieka
>>>>> aplaidziai.
>>>> Butent.
>>>> O kas sake visu pirma turi atsipirkti?
>>>> Nesugebi pastatyti elektrines taip, kad nesprogtu - eini statyti
>>>> tai, ka
>>>> sugebi, ir toliau grauzti teorijos.
>>>> Sugebi pastatyti elektrine taip, kad nesprogtu, bet niekad
>>>> neatsipirks -
>>>> statai politiniams ar kariniams tikslams.
>>>> Sugebi pastatyt elektrine taip, kad nesprogtu, ir dar atsipirktu -
>>>> didziausia pagarba, sveikinu zmogu, galinti uzdirbti milijonus savo
>>>> protu.
>>>
>>>
>>> Tai matai, problema yra ta, kad inzinieriai ir projektuotojai galvoja,
>>> kad sugeba padaryti taip, kad nesprogtu ir atsipirktu, ir itikina tuo
>>> kitus. Siaip zmogaus klaidu ir aplaidumo pasitaiko ne tik branduolineje
>>> energetikoje - ju pilna visose srityse. Asmeniskai, as irgi skeptiskai
>>> nusiteikes atomines energetikos atzvilgiu ir priklausau tai mazumai,
>>> kuri nepritaria IAE naujojo reaktoriaus statybai. Apie Baltarusijos AE
>>> is viso neturiu zodziu, svarstau net apie issikelima is Vilniaus.
>>>
>>>
>>>
>>>> O tamsta kazkodel aiskinat kad jei sauguma uztikrinti per brangu -
>>>> reiskia jo uztikrinti nereikia?
>>>
>>>
>>> Gal gali pacituoti kur as taip issireiskiau? Tiesiog realybe tokia, kad
>>> nuo visu atveju apsidrausti negali, nustatomos kazkokios normos, kurias
>>> stengiamasi patenkinti, bet jei projektuosi sauguma, uztikrinant 10
>>> kartu didesnes saugumo normas nei reikalaujama, tokia elektrine del
>>> neapsimokejimo is viso nebus statoma.
>>>
>>> O ar keliai ir automobiliai yra visiskai saugus? Juk saugiausia butu,
>>> jei visi keliai butu vienkrypcio judejimo, gerai apsviesti, sildomi, su
>>> stogu, o ju krastai iskloti pagalvemis. Tai jei tokius tiesti per
>>> brangu, gal geriau jokiu netiesti?
>>>
>>>
>>>
>>>>> Jei inzinierius suprojektuoja varikli, kuris neuzsiveda arba sprogsta,
>>>>> nereiskia, kad mokslo atrasti desniai, kuriais pagristas tokio
>>>>> variklio
>>>>> darbas, yra neteisingi.
>>>> Sudeliojam, apie ka gincijames.
>>>> Mokslininku tyrimai laboratorijose - valio.
>>>> Komercines laboratorijos, auginancios konkretaus zmogaus organa
>>>> persodinimui - valio.
>>>> Pramonines gamyklos, kur auginamos GMO pagerintos vistos, kuriu
>>>> krutineles sudaro 80% svorio - hm... Bet kol as galiu rinktis, tol
>>>> valio.
>>>> Leidziam GMO i visas ekosistemas nekontroliuojamai, nes kontroliuot
>>>> labai brangu - skamba labai nerimtai. O prie sito pridejus visus
>>>> papildomus faktus - GMO stumejas yra monopolis, kuris turi labai didele
>>>> itaka valdzioje, kuri turetu ji kontroliuot, plius pradeda sklisti
>>>> negeras kvapas del kysiu ir t.t. - cia jau labai GRIEZTAI NE.
>>>
>>>
>>> Kodel nekeli klausimo del kitu zmogaus isvestu veisliu nekontroliuojamo
>>> plitimo? Ir ar tokia problema aktuali? Kadangi genu inzinerijos budu i
>>> tas pacias veisles ivedamas dazniausiai vienas ar keli genai, o ne
>>> sukuriamas kazkoks superprisitaikantis visus zudantis monstras (tokio ir
>>> nemoka sukurti), tai ir jokios naujos problemos neiskyla. Kol kas
>>> problemos del GMO kyla tik kai kuriu garsiai rekianciu veikeju galvose,
>>>
>>> Korupcija ir t.t. - jei yra sioje srityje kazkokiu problemu, jos nieko
>>> nesiskiria nuo kitu tokiu pat.
>>>
>>> Del monopolio, tai naujoje srityje dazniausiai kas nors issiverzia i
>>> prieki. Bet konkurentu, nors jie ir veluoja, jau yra nemazai. Ir
>>> isitikines, kad ju bus daug. GM augalams sukurti nereikia tiek daug
>>> lesu, kiek pastatyti procesoriu gamyklai ar net sukurti nauja chemini
>>> vaista. Ir juos kuria tikrai labai daug kas.
>>>
>>>
>>>
>>>>> Nepagalvoji, kodel visa elektra neisgaunama vien is vejo ir saules
>>>>> jegainiu, o naudojama branduoline energetika, tersiamas oras deginant
>>>>> iskastini kura ir t.t.? Del labai paprasto dalyko - kainos. Jeigu
>>>>> staiga
>>>>> atsisakytume iskastinio ar branduolinio kuro, tektu ir dar labai
>>>>> daug ko
>>>>> atsisakyti, o zmones to nenori.
>>>> Cia jau ne i tema, bet ar tikrai kaina? O gal energijos tankis? Jei
>>>> elektromobili krauni 8h, vienu pakrovimu gali nuvaziuoti 150 km - kiek
>>>> laiko vaziuosi is Vilniaus i Palanga ir atgal? Net jei bus pigiau?
>>>> Lygiai toks pat klausimas - kodel reikia moketi pinigus uz
>>>> kanalizacija?
>>>> Pilk viska per langa - kaina bus daug geresne?
>>>
>>>
>>> Galiausiai viskas vis tiek susiveda i kaina ir patoguma. Beje, as irgi
>>> uz atsinaujinancias, maziau tersiancias technologijas. Ir isitikines,
>>> kad genu inzinerija - labai svarbus tu technologiju kurimo irankis.
>>>
>>>
>>
>