"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:k0u6aj$ihf$1@trimpas.omnitel.net... > > Nežinau kas tas cpo.lt. Bet jei valstybė norėtų kažką padaryti, ji labai > lengvai priverstų valdžios įstaigas naudotis tik tokia sistema, o > privataus verslo tuomet nereikėtų ir raginti. Tuomet su gyvybės palaikymu > nebūtų jokių problemų. O vat jeigu kritikuoji viešuosius pirkimus, vertėtų pasidomėti ir CPO ir pačiu Viešųjų pirkimų įstatymu. Sužinotum dar daugiau dalykų, dėl kurių būtų dar labiau pikta nei dėl tos monitoriaus kainos.. Ir ta sistema yra, tik...va rengiamas viešasis konkursas, o pasiūlymai tik kokie du ar trys...va tiek ir susidomėjimo jais kartais tebūna... > > Tai rašiau jau apie tą sutartį - keli įvardintos komplektacijos > kompiuteriai, keletas konkrečių detalių modelių su nurodyta kaina. Jokių > sprendimų. Jiems, aišku, būtų visai kiti reikalavimai. Va čia ir yra pasekmė, kad bandoma centralizuoti. Yra pateikiamos pakankamai bendros specifikacijos, pagal kurias pasiūlomi keli modeliai. Dar vienas dalykas - iš siūlomų modelių dalies nusipirkti negalėsi, nes tiekėjai atsisako parduoti, nes kaina yra pasikeitus, arba modelių nebėra prekyboje... > > Na, ir koks gi pastovumas tektų antrajai pusei istorijoje su HDD? Nereikia > čia išvedžioti - situacijoje su kompiuterine technika viskas labai aišku. > Viskas atvežama iš užsienio. Didmenininkai užsimeta savo daugiau-mažiau > pastovią maržą, mažmenininkai prideda savo, dažniausiai seni modeliai > pamažu pinga, atsiranda nauji. Pirkėjas visą tai gerai žino ir dažnai > laukia kol pasirodys naujas modelis ar atpigs senas. Fiksuota kaina > ilgesniam laikotarpiui šioje rinkoje pirkėjui paprastai nenaudinga. Net labai ne viskas aišku. Jeigu specifikuosi taip, kad preitų tik gamykliškai rinkti kompiuteriai, tada ok - viskas atvežama surinkta iš užsienio. Jeigu specifikuosi prasčiau - surinks vakarykštis moksleivis taukuotomis rankomis ir užsigerdamas alumi (hiperbolizuoju, bet visko būna). Plius pagal tai, ką rašai, valstybinė įstaiga turėtų pirkti senesnį, pigesnį modelį, nežiūrint į tai, kad naujesnis (gal būt) turi geresnių savybių ir ekonomiškai naudingesnis? Žinai kas tada bus? Pikti, kad pirko seną modelį rėks "padlos, prisipirko senienų, gi naujas jau pasirodė prieš du mėnesius", o jeigu nusipirks naują modelį, kiti (o gal ir tie patys) rėks "padlos, jiems gi elementaraus kalkuliatoriaus užtektų". > > Bet čia vėlgi diskusija viešųjų pirkimų įstatymo rėmuose. Kas būtu (ir > ilgą laiką buvo) be to įstatymo? Petrui prisireikus kokios smulkmenos gal > jis kitą kartą nupirktų iš savo draugo Jono, o ne iš Antano, siūlančio > kiek pigiau. Mykolas panašiai gal nusipirks iš Antano, o ne iš Jono. Bet > dauguma tų pirkėjų nepažinos nei Jono, ne Antano ir pirks iš ten, iš kur > labiau apsimoka. Tai, kad draugas Antanas parduoda pigiau dar nereiškia, kad Zigmas, kurio nepažįsti, neparduoda dar pigiau.... Tai ir yra esmė - skelbti viešai, kad būtų rastas geriausias variantas, o ne ieškoti per pažįstamus. Tokie buvo tikrai graži mintis, tik va su jos įgyvendinimu ne visada gražiai gaunas... >Tuo labiau, kad lėšų kiekis ribotas, jie turi stengtis jas išleisti >efektyviai ir už jas atsiskaityti, kilus įtarimui bus tikrinami ir kils >problemų. Tuo tarpu dabar arba ilgos ir varginančios procedūros, arba >kažkoks dėdė, kuriam nereikia atsiskaityti nei už Mykolo, nei už Petro >išleistas lėšas, nei padaryti jų darbų, pasirašys su kažkuo sutartį, >nustatančią iš kur ir už kiek tie šimtai petrų ir mykolų turės viską >pirkti. Tuomet jau suinteresuotumas ką nors "sukombinuoti" smarkiai >padidėja - juk ir pabranginus kiekvieną petrų pirkinį vos litu susidaro >apvali sumelė. Paprastas klausimas - nors kartą dalyvavai nors viename viešąjame prikime, kad kalbi apie "sukombinavimus"? Nėra ten taip jau paprasta kombinuoti, kai viskas po padidinamuoju stiklu, ypač kas liečia IT pirkimus... Ir už lėšas atsiskaitoma. Yra Viešųjų pirkimų komisija, kuri dulkina vos pamačius kažką įtartino, yra valstybės kontrolė, yra vidaus ir išorinis auditas. Taip kad nereikia lia lia apie neatsiskaitymus. > Čia gal mes turime omeny labai skirtingą valdiškų įstaigų specifiką. > Aišku, jeigu yra kontora, kurioje sėdi keli šimtai klerkų, dirbančių labai > panašų darbą ir naudojančių labai panašias priemones, užperki visiems ką > nors tokio pat ir ramu. Nebūtinai. Rengiant konkursą visada galima išskirti dalis su specifinius poreikius atitinkančiomis specifikacijomis. O kad bendruoju atveju perka labai panašias priemones (tarkime vieno gamintojo kompiuterius ar pan.) tai yra normalu. Mažėja aptarnavimo kaštai ir problemų kiekis. >Pas mus gi specifika tokia, kad kiekvienas turi susirasti ir pirkti krūvą >tokių dalykų, apie kuriuos nelabai ką supranta ir šalia esantis kolega, >nekalbant jau apie kažkokį kažkur esantį biurokratą. Tad vis tiek viską >susirasti tenka pačiam, o tos papildomos biurokratinės procedūros tik >trukdo ir kelia problemų. > Grįžtame į tą pačią vietą - jeigu būtų paleista sava eiga, būtų perkama iš draugo Antano, o ne iš ten, kur tikrai geriau (ne visada iš kitur yra geriau be abejo :) ). Deja esi sistemos (organizacijos), kuri žaidžia pagal nustatytas taisykles dalis, todėl arba paklūsti šiom taisyklėm, arba bandai teikti pataisas tom taisyklėm, arba kuri savo organizacija, kuriai galėtų galioti kitokios taisyklės. Bet kuriuo atveju teks žaisti pagal kažkokias taisykles, kurios, greičiausiai, nepatiks.