Tema: Re: Viesieji pirkimai, bl...
Autorius: RaR
Data: 2012-08-21 19:55:05
> Visuomet buvo biurokratai, kurie paskir(sty)davo lėšas ir buvo atsakingi
> už pirkimą/tiekimą/aprūpinimą.


Tai jie niekur ir nedingo. Tik pas mus jie rūpinosi kažkokias bendrais 
dalykais, kurie manęs nelabai domina. Pirkimus iš savo projektų lėšų 
visuomet darydavo patys jų vykdytojai, taip yra ir dabar.



> Kad ir apie tiesioginį/skyriaus viršininką. Jam apie viršesniųjų pirkimų
> (ir jų organizavimo) preferencijas buvo į ausį pakuždėta ir visi
> žino(jo) pirkimų tvarką (kanceliarinės iš tiekėjo x, eksploatacinės iš
> tiekėjo y ir t.t.). Na, geriausiu atveju paburiant apie gerą kainą ir
> bendradarbiavimą, dirbimą su jais, tačiau pats supranti kuo tai kvepia
> (ne tas žodis kvepia, o atviru tekstu — YRA). Gali taip pat pažiūrėti iš
> verslo pusės. Kodėl aš turėčiau pirkti tavo prekę, - slidžiai klausia
> biurokratas/sprendžiantysis x? - Mes perkam iš Antano...
> Duosi kyšį arba negausi valstybinių užsakymų. Jokių kainos ir kitų
> kriterijų (biurokratui bemaž nusispjauti, kokia gera ar kiek pigesnė
> tavo siūloma prekė) ir veikiančių, griežtų procedūrų, kaip į juos
> lygiuotis juk nėra...
> Dar vienas neigiamas aspektas, kad taip atsiranda „nepakeičiamos“ prekės
> ir tiekėjai (mes visada pirkome tik prekę x iš puikaus tiekėjo y),
> kurios neva neturi alternatyvų, nors iš tikrųjų yra pakeičiamos ir
> neretai daug pigesnės, nors kokybiškos. Taip vienas uab'as „sėdi ant
> arterijos“ ir slopina/riboja konkurenciją rinkoje. Arba „staiga ir
> netikėtai“ (tuo tikslu įkuriamas tų pačių valdančiųjų/biurokratų
> iniciatyva) atsiranda uab'as, kuris pasiūlo būtent ieškomų prekių, kurių
> niekas kitas nesiūlo.
> Pinigų švaistymo/grobstymo schemas ir betvarkės trūkumus galima vardinti
> ir vardinti...


Pas mus nieko panašaus nebuvo, gal kad organizacija mažesnė, gal tvarka 
geresnė. Pas mus valdžia išrenkama iš tų pačių specialistų, o 
aptarnaujantis personalas daro tai, kas jam priklauso, ir nieko per daug 
nesprendžia. Kažkokių didelių bendrų lėšų niekada nebuvo, yra atsakingi 
už savo dalis. Gal ten ūkio skyriaus viršininkas pirkdamas  kokias 
elektros lemputes, cementą ar linoleumą ką nors ir nusuka, bet valdžia 
ir darbuotojai linkę taupyti pinigus kad jų nepritrūktų ir galai 
susieitų, tad kažką stambesnio greitai kas nors pastebėtų ir su tokiu 
veikėju būtų rimtas pokalbis. Kitą vertus ir pasirašius sutartis pagal 
tą įstatymą, niekas netrukdo susitarti su kokiu vadybininkėliu - juk 
daugumoje sutarčių nei konkrečios prekės, nei jų kainos nenurodytos.

Išvada - reikia spręsti problemas ten ir tas, kur jos yra, o ne ten ir 
tas, kur jų nėra. Vagis, aišku, reikia kišti į kalėjimą, kad toliau 
nevogtų, bet susodinti visus žmonės į kalėjimą, nes galbūt tarp jų yra 
potencialių vagių - ne išeitis.