> O vat jeigu kritikuoji viešuosius pirkimus, vertėtų pasidomėti ir CPO ir > pačiu Viešųjų pirkimų įstatymu. > Sužinotum dar daugiau dalykų, dėl kurių būtų dar labiau pikta nei dėl > tos monitoriaus kainos.. > Ir ta sistema yra, tik...va rengiamas viešasis konkursas, o pasiūlymai > tik kokie du ar trys...va tiek ir susidomėjimo jais kartais tebūna... Na tai bloga sistema, jei nesukelia susidomėjimo. Kai perka ne kažkoks biurokratas, o tiesiogiai suinteresuotas tuo daiktu asmuo, jis nepatingės kreiptis į pardavėją tiesiogiai, kaip tai daro pirkdamas asmeninėms reikmėms. > Va čia ir yra pasekmė, kad bandoma centralizuoti. Yra pateikiamos > pakankamai bendros specifikacijos, pagal kurias pasiūlomi keli modeliai. > Dar vienas dalykas - iš siūlomų modelių dalies nusipirkti negalėsi, nes > tiekėjai atsisako parduoti, nes kaina yra pasikeitus, arba modelių > nebėra prekyboje... Tai va, ir piktina tokia sutartis su konkrečiais modeliais ir kainomis. Kitų prekių grupėms sudarytos sutartys tik kažkokiai sumai ir prekių grupėms. Kainynai internete arba atsiunčia pasiūlymą pagal poreikį. Sudarytos sutartys su keliomis didžiausiomis tos srities firmomis, apimančiomis didžiąją tos rinkos dalį. O čia - kompiuterinių dalių rinkoje, kur tokia didelė dinamika, pasiūla ir konkurencija, sudaryta sutartis su viena firma, net neturinčia savo kainyno, tik kelioms prekėms ir su didele bei fiksuota kaina. > Net labai ne viskas aišku. > Jeigu specifikuosi taip, kad preitų tik gamykliškai rinkti kompiuteriai, > tada ok - viskas atvežama surinkta iš užsienio. Jeigu specifikuosi > prasčiau - surinks vakarykštis moksleivis taukuotomis rankomis ir > užsigerdamas alumi (hiperbolizuoju, bet visko būna). > Plius pagal tai, ką rašai, valstybinė įstaiga turėtų pirkti senesnį, > pigesnį modelį, nežiūrint į tai, kad naujesnis (gal būt) turi geresnių > savybių ir ekonomiškai naudingesnis? Žinai kas tada bus? Pikti, kad > pirko seną modelį rėks "padlos, prisipirko senienų, gi naujas jau > pasirodė prieš du mėnesius", o jeigu nusipirks naują modelį, kiti (o gal > ir tie patys) rėks "padlos, jiems gi elementaraus kalkuliatoriaus užtektų". Čia esmė tame, kad joks centralizuotas pirkimas nevyksta. Yra daugybė atskirų grupių su labai skirtingai poreikiais, skirtinga lėšų kilme ir pan., kiekviena renkasi jai reikiamus daiktus ir apmoka iš jai priklausančių lėšų. Viskas ten ir taip jau suplanuota, sukontroliuota ir pan. Viską, ką šuo atveju daro centrinė biurokratija - labai smarkiai apriboja tų grupių pasirinkimą ir priverčia už tą patį mokėti brangiau. Dėl kompiuterių, tai pažiūrėjau, jie trijų modelių, Dell. Trys desktopai ir vienas(!) laptopas. Nei jie pigiausi, nei galingiausi. O kad turėtų pirkti pigesnį modelį niekur nerašiau, rašiau kad noriu bent kažkiek padoresnio pasirinkimo ir nenoriu mokėti už konkretų modelį žymiai daugiau, nei kad jį galiu nusipirkti daug kur kitur. > Tai, kad draugas Antanas parduoda pigiau dar nereiškia, kad Zigmas, > kurio nepažįsti, neparduoda dar pigiau.... > Tai ir yra esmė - skelbti viešai, kad būtų rastas geriausias variantas, > o ne ieškoti per pažįstamus. Tokie buvo tikrai graži mintis, tik va su > jos įgyvendinimu ne visada gražiai gaunas... Kaip sako, gerais norais ir kelias į pragarą grįstas. Politikai daug prisigalvoja būdų kaip pagerinti mūsų gyvenimą. Bėda ta, kad dažnai visokie tai nagrinėjantys ekonomistai gali ne tik visiškai sukritikuoti tas priemones ir nurodyti kokios kils neigiamos pasekmės, bet ir pateikti realių pavyzdžių kur tos priemonės buvo įdiegtos ir kokių problemų sukėlė. Bet politikas dažnai to nežino, o ir nenori žinoti, nes su šūkiais "sutvarkysime", "uždrausime" ir panašiai neturintys atitinkamos kvalifikacijos rinkėjai jį lengviau išrinks į seimą. Ir dar pabandyk tokį pamokyti - tai jis pats pradės mokyti tos srities specialistą, nors aiškiai matosi, kad tos srities nei vidurinio išsilavinimo žinių neturi. O juk dažniausiai geriau jokio įstatymo nei blogas, prieš darant galėtų daugiau pamodeliuoti pasekmes, geriausia semtis patirties iš šalių, kur tokia sistema daugiau-mažiau padoriai veikia, o ne lipti ant grėblio, ant kurio jau daug kas užlipęs. > Paprastas klausimas - nors kartą dalyvavai nors viename viešąjame > prikime, kad kalbi apie "sukombinavimus"? > Nėra ten taip jau paprasta kombinuoti, kai viskas po padidinamuoju > stiklu, ypač kas liečia IT pirkimus... > Ir už lėšas atsiskaitoma. Yra Viešųjų pirkimų komisija, kuri dulkina vos > pamačius kažką įtartino, yra valstybės kontrolė, yra vidaus ir išorinis > auditas. Taip kad nereikia lia lia apie neatsiskaitymus. Gal tie biurokratai ir nieko negauna, bet kad kontora "Ragai ir kanopos" gauna iš to sandėrio žymiai didesnį pelną, nei kad laisvai rinkoje prekiaujančios kontoros - akivaizdu, tai jau pateikiau. O už savo išleistas lėšas aš irgi tiesiogiai atsiskaitau, mane gali kas nori padulkinti pamatęs ką nors įtartino, todėl kažkokie papildomi apribojimai, atimantys iš manęs pasirinkimą ir verčiantys mokėti daugiau man visiškai nereikalingi > Nebūtinai. Rengiant konkursą visada galima išskirti dalis su specifinius > poreikius atitinkančiomis specifikacijomis. > O kad bendruoju atveju perka labai panašias priemones (tarkime vieno > gamintojo kompiuterius ar pan.) tai yra normalu. Mažėja aptarnavimo > kaštai ir problemų kiekis. Niekas mūsų centralizuotai neaptarnauja, jokių problemų nesprendžia. Jei tau kas nors sugedo - taisai pats, perkiesi detales iš savo disponuojamų lėšų arba iš tų lėšų samdaisi meistrus. Ir todėl pačiam geriausia žinoti, ką perkant tau kils mažiausiai problemų. Šiuo atveju to įstatymo pagalba centrinė biurokratija tik apriboja tavo pasirinkimą renkantis įrangą ir po to jau visą jos aptarnavimą. Kartais brangus aparatas stovi nes reikia kokios smulkmenos, kurią už savo lėšas nusiperki kokiame eBay, nes tos detalės pagal įstatymą nusipirkti tiesiog neįmanoma. > Grįžtame į tą pačią vietą - jeigu būtų paleista sava eiga, būtų perkama > iš draugo Antano, o ne iš ten, kur tikrai geriau (ne visada iš kitur yra > geriau be abejo :) ). > Deja esi sistemos (organizacijos), kuri žaidžia pagal nustatytas > taisykles dalis, todėl arba paklūsti šiom taisyklėm, arba bandai teikti > pataisas tom taisyklėm, arba kuri savo organizacija, kuriai galėtų > galioti kitokios taisyklės. Bet kuriuo atveju teks žaisti pagal > kažkokias taisykles, kurios, greičiausiai, nepatiks. Na tai ir reiškiu nepasitenkinimą tomis taisyklėmis. Žinok, ilgai pas mus ta vadinamoji "laisva eiga" buvo. Ir jokių problemų ar piktnaudžiavimų, tik galėjai nusipirkti tai ko reikia, greičiau ir pigiau.