> Tai va taip ir gyvenome. Didelėje korupcijoje (tai akivaizdu jau ir > pasidomėjus korupcijos indeksais); dygo atsakingų (prieinančių prie > pirkimų) biurokratų namai, pirkimai buvo neefektyvūs. Galime persikelti > ir dar anksčiau, kai mes „kažkaip gyvenome“. Pavyzdžiui, kai vyravo > palyginus visiškai laisva rinka, nebuvo jokio (efektyvaus, veikiančio) > reguliavimo, jokių mokesčių (stogų ir reketo laikai), bet ar norėtųsi > taip gyventi? Supranti, sistemoje apie kurią kalbu, kaip tik nebuvo jokių biurokratų, atsakingų už pirkimą. Juos sukūrė viešųjų pirkimų įstatymas. Čia perka patys už projekto vykdymą atsakingi asmenys, kuriems lėšos, nedidelės sumos, patikėtos laimėjus konkursą, pateikus ir gana išsamią sąmatą, ir projekto vykdymo metu užsakovui atsiskaitinėjant už išleistas lėšas. Tas viešųjų pirkimų įstatymas tokiu atveju sukelia tik bereikalingas biurokratines kliūtis, trukdančias greitai ir efektyviai tomis lėšomis disponuoti. Kai panašiame projekte dalyvauja privati firma, dažnai netgi tame pačiame projekte kartu su valstybine, jai jokie viešųjų pirkimų įstatymai negalioja, todėl ji gali greičiau ir efektyviau disponuoti lėšomis. Kartais netgi susitari su firma, kad ji iš savo pinigų dalies nupirktų prekių, kurių tu negali nusipirkti už normalią kainą ar iš viso problematiška nusipirkti pagal įstatymą ir sutartis, o jai savo ruožtu nuperki tai, ką gali pirkti už normalią kainą. Tokiu būdu privati firma iš tų pačių valstybės lėšų gali nusipirkti bet ką kas yra rinkoje, greitai, ir už optimalią rastą kainą. Tuo tarpu valstybinei įmonei dėl viešųjų pirkimų įstatymo visais šiais aspektais iškyla problemų. > Tu piktiniesi vienu biurokratu, kuris už tave nusprendžia, ko tau reikia > (ko tu negali ar gali pirkti), tačiau atsisakai pamatyti, kad tavo > siūlymai tokią schemą kaip tik ir įveda ar dar labiau skatina. Tas pats > vienas biurokratas, neatskaitingas už išleidžiamus pinigus visiškai > nedviprasmiškai tau pasakys: važiuoji į kontorą "ragai ir kanopos" ir > pirksi ten, aišku? O ką ten ir už kiek pirksi dar labai neaišku. > Va tokia situacija, kai nebuvo įstatymo ir kol nebuvo pradėta dulkinti > už viešuosius pirkimus, ir buvo įsigraužusi. Aš tikrai *labai* abejoju, > kad moderniose Europos valstybėse valstybinio sektoriaus pirkimai yra > tokie liberalūs, kaip čia bandei aprašyti (paskambinai ir užsakei). Nežinau apie kokį biurokratą čia kalbi. Nesant viešųjų pirkimų įstatymo niekas nenurodinėjo iš kur pirkti. Visada pats ieškodavau, iš kitų sužinodavau, ir pasirinkdavau tą firmą, kuri turi man reikalingas prekes už palankią kainą. Vėlgi pasikartosiu - kad gal ne patys įstatymai ten tokie liberalus, bet atsižvelgta į specifines sritis, kurioms jie netaikomi ar procedūros labai supaprastintos.