Tai aš ir norėjau pasakyti, kad formalus valiutos pririšimas prie aukso burbulų problemos neišsprendžia, o su pasekmėmis kovoti tik trukdo. Šiaip jau ir aukso gavyba tuomet padidėjo. Su auksu susietų pinigų kiekis irgi neišvengiamai didėja, nes aukso pasaulyje pastoviai iškasama. O žmonės krizės metu ir taip kaupia auksą, netgi jei valiuta pilnai padengta juo ar net visiškai su juo nesusieta. Tiesa, Ruzveltas ne iš karto atsisakė aukso standarto, iš pradžių dar uždraudė JAV piliečiams turėti aukso, išskyrus kolekcines monetas. Tas pats draudimas galiojo ir visą Breton-Woodso susitarimo laikotarpį nuo 1944 iki 1970 m. Turiu Rothbard'o knygas (tiesa, jas perskaityti reikia surasti laiko) - puikūs austrų mokyklos ekonomistai. Deja, absoliučios tiesos makroekonomikoje nėra, yra tik skirtingos srovės, požiūriai ir vertinimai. "Doc" <giedriusc_aciunereikia_@gmail.com> wrote in message news:h4cpe2$q8p$1@trimpas.omnitel.net... Kas iš to, kad $ ir aukso santykis Amerikos valdžios buvo nustatytas 20,67, baksų, 1921-1929 metais baksų kiekis išaugo daugiau nei 60% (http://mises.org/rothbard/agd.pdf 135 psl.), kas ir padarė antrą pagal didumą burbulą žmonijos istorijoje. O tai, kad baksų buvo gerokai daugiau nei kad už juos US valdžia žadėjo aukso, skatino baksų turėtojus keisti baksus į auksą valdžios nustatytu kursu, kas sekino US iždo aukso atsargas ir privertė aukso standarto atsisakyti. -- Doc "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:h4cfpf$gv8$1@trimpas.omnitel.net... > Dolerio kaina nuo 1834 iki 1934 m., kuomet Ruzveltas jį nuvertino iki 35 > dolerių už unciją, buvo pastovi - 20,67 dolerio už unciją. Tačiau tai > neišgelbėjo nuo didžiausio istorijoje burbulo.