"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:h60l7v$vpi$1@trimpas.omnitel.net... > > Na ir įtikina kaip gerai yra gerti alkoholinius kokteilius, alų, koks > kietas būsi rūkydamas "marlboro", kaip nuo visų ligų tave išgydys kažkoks > maisto papildas, arba koks puikus gyvenimas prasidės nusipirkus pluoštą > "teleloto" bilietų ir laimėjus milijoną. Žmogus gali ne tik rinktis tarp > įvairių prekių, bet ir tarp pirkimo bei nepirkimo. O marketingas skatina > pirmąjį veiksmą. Kartais eidamas gatve ar net sėdėdamas namuose visiškai > neplanuoji kažko pirkti, o aktyvus marketingas dažnai suvilioja tai daryti Jei reklama meluoja, reikia bausti už melavimą. Jei nemeluoja ir susigundai, reiškia nusprendei savo ribotus resursus išleisti šiai prekei, tačiau tau tuo dydžiu sumažėjo resursų kitoms prekėms ar paslaugoms įsigyti. > Bet jie staiga nustatoja pirkti tuos pačius daiktus už tą pačią kainą. Ir > dažnai net neperka, kai gamintojai ar prekybininkai tą kainą numuša. Tai > akivaizdu ir dabar. Jei kainą nuleido ir vis tiek niekas neperka, reiškia nuleido per mažai. Jei kainą nuleido iki 0 ir vis tiek daikto niekam nereikia, reiškia jis nėra ribotas resursas. Jei nuleidus kainą iki tiek, už kiek kas nors tuos daiktus perka, gauta suma nepadengia gamybos ir kapitalo kaštų, reiškia buvo padaryta malinvestment. Atsitiktinių malinvestment verslininkai pridaro nuolat, tačiau visuotinis malinvestavimas nevykstant karams ar stichinėms nelaimėms bei kitokiems kataklizmams, drastiškai pakeičiantiems aplinką, gali vykti ir vyksta tik dėl kredito ekspansijos. Jei visai tiksliai, tai kredito ekspansijos poveikis VISADA yra dvejopas: 1) anksčiau sukaupto realaus kapitalo dalis yra suvartojama, ir 2) didesnė ar mažesnė anksčiau sukaupto kapitalo dalis (didesnė ar mažesnė priklauso nuo kredito ekspansijos masto) yra suinvestuojama į tokius projektus, kuriems realizuoti ar/ir eksploatuoti po realizavimo realių resursų niekada nebuvo, t.y. daromi malinvestment. Šių procesų mechanizmą smulkiai aprašinėti tingiu, jei norėsi, perskaitysi pats. >> Ir gamintojai ne šiaip sau sugalvoja, kad reikia gaminti daugiau daiktų, >> kurių niekam nereikia, užuot gaminus tai, ko visiems reikia. Viso to >> gėrio žmonėms reikia dar ir kaip, > > Nesutinku su šituo. Beje, pats prieštarauji ir von Mises'ui - jis aiškiai > teigia, kad kai kurių daiktų žmonėms reikia labiau, kuriuos jis tikrai > nori užsidirbti. Ir jis dažnai nuspręs geriau ilsėtis, nei dirbti dėl > nelabai reikalingų daiktų. Aišku, kas kita, jei jis juos gautų už dyką. Taip ir yra, nebent kredito ekspansija ir represinėm priemonėm valdžia iškraipo rinką ir suklaidina rinkos dalyvius sudarydama iliuziją, kad realaus kapitalo yra pakankamai ir tiems projektams, kuriems anksčiau realaus kapitalo nebuvo, t.y. tų daiktų gamybai, kurių žmonės iki kredito ekspansijos pradžios nenorėjo, nes realių resursų nepakako būtinesniems poreikiams patenkinti. > Bet čia įsivelia vienas tarpininkas - žmogus atlygį už savo darbą gauna ne > prekėmis, o skolos lapeliais - pinigais. Todėl žmogus gali dirbti ir tada, > kai jam nereikia prekių - jis nori pinigų sukaupti ateičiai, savo vaikams > ir t.t. Skyriuje apie darbą von Mises visiškai apie tai nesvarsto - jis > samprotavimus suprimityvina iki to, kad žmogus dirba tiesiogiai už prekes. > O gamyba visada vyksta prieš vartojimą, tikintis kad produktas bus > realizuotas. Kai pagaminto produkto realizuojama daug mažiau nei > pagaminama, prekės ciklas neužsidaro ir atsiranda disproporcijos, iš to > seka mokėjimų krizė ir t.t. Skolos lapeliais nepavalgysi ir šeimos nepamaitinsi. Norint pradėti gaminti bet ką, pirmiausia reikia būti sukaupus realaus kapitalo, kurio ne tik užtektų gamybos priemonėms pasigaminti, bet ir prasimaitinti kol gamybos procesas baigsis. Tai nėra realybės suprimityvinimas, tokia yra mūsų realybė. > Kaip tai nėra resursų, jei prekės pagamintos, gamyklos ar namai pastatyti > ar modernizuoti? Realaus turto pertekliaus iliuzijos nesusidaro, jį gali > aiškiai įvertinti ir suskaičiuoti. Realus turtas - tai resursai, prekės, > gamybos priemonės ir t.t. Jei kalbėti apie pinigus (skolos lapelius) - tai > jis nėra joks turtas - tai paprasčiausia apskaitos priemonė. Žmonės > neperka dėl to, kad neturi tų pinigų, arba bijo kad ateityje jų neturės ar > turės mažiau (taupo). O dėl to, kad verslininkai neteisingai apskaičiuoja > kiek kokių prekių ateityje reikės - tai visiškai normalu ir nesusiję su > valdžios veiksmais ir jokie austrų ekonomistai šios problemos neišspręs. Kaip tai nesusiję? Nori pasakyti, kad įmanoma teisingai suskaičiuoti kokių prekių žmonėms reiks ateityje, jei nežinai teisingo pagrindinio tokiems skaičiavimams reikalingo rodiklio - palūkanų normos? Gi palūkanų norma apsprendžia į kokios trukmės projektus investuoti yra pelninga, t.y. už kokios projektus vartotojai galės (norės) sumokėti. Jei palūkanų norma yra dirbtinai manipuliuojama pagal valdininkų užgaidas, bent patenkinamas projektų atsiperkamumo skaičiavimas yra neįmanomas ir tai ir yra pagrindinė, tačiau ne vienintelė, atsirandančių visuotinių malinvestment priežastis, kuriai neišvengiamai anksčiau ar vėliau išaiškėjus atsitinka krizė. > Beje, ta kredito ekspansija gali kilti ir be jokio valdžios įsikišimo. > Kaip tai vadina austrų ekonomistai - ilgo laikotarpio vartojimo > (investicijų) pasirinkimas prieš trumpalaikį vartojimą (prekių ir paslaugų > pirkimą). Žmonės pradeda mažiau pirkti ir pinigus deda į bankus ar perka > akcijas. Atsiranda daug investicinio kapitalo, kurį įmonės panaudoja > gamybos priemonių gamybai (o ne prekių, nes vartojimas sumažėjęs). Po to > tos investicijos turi atsipirkti, ir kai padidėjusio prekių kiekio > vartotojai neišperka, kyla nemokumo krizės. Bet kuriuo atveju, kaip > bevertinsi tų ciklų priežastis, jie egzistuoja, ir akivaizdu, kad > sudėtingėjant ekonomikai jie savaime neišnyksta, o tik gilėja. Todėl > ekonomistai ir prigalvoja įvairių tų ciklų švelninimo priemonių. Vienos iš > jų veikia,kitos - ne. Taip, kredito ekspansija gali vykti ir be valdžios įsikišimo, tačiau net iš tolo nepanašiais mastais ir net ištolo nepanašaus ilgio. Todėl ir pasekmės ekonomikai, t.y. žmonių gerovei, yra nepalyginamai mažesnės nei valdžios vykdomos kredito ekspansijos. -- Doc