Man atrodo, kad tavo paaiškinimas (paskutinėje pastraipoje) praktiškai tapatus manajam ir Austriškąją mokyklą bei Keinsą mes suprantame vienodai, nors prieš tai tu ir neigei kai kuriuos mano teiginius. >Bet jei trumpai, tai negaminama per krizę ne todėl, kad nebūtų kam >suvartoti, bet todėl, kad trūksta realaus kapitalo, t.y. įvairių ribotų >resursų, kurie leistų gaminti Nu niekaip negaliu dėl to sutikti. Man atrodo akivaizdu, kad krizių metu sumažėja ne prekių pasiūla, o jų paklausa, t.y. vartojimas, gamybos susitraukimas seka paskui sumažėjusį vartojimą. Tai tada gal konkrečiau apie tuos resursus? Jei produkcija nuperkama, tai piniginiai resursai yra ir didėja. Darbo jėga ir noras dirbti irgi nedingsta. Gamyba gali sumažėti nebent dėl žaliavų trūkumo, bet krizių atveju, pakartoju, pastebime ne pasiūlos, o būtent paklausos sumažėjimą. Kalbant apie paklausą iš esmės pas pirkėjus pinigai irgi neturi pasibaigti, nes jų produkciją ar paslaugas perka tie, kurie gamina tą nupirktą produkciją (jie irgi turi pinigų). Taigi, pinigai sukasi, produktų ir paslaugų daugėja. Čia jau kritikavau Hazlitt'ą, kuriam pinigai esantys apyvartoje ir kojinėje atlieka tą pačią funkciją. Vartojimą, išskyrus psichologinius veiksnius ir, galbūt, anot Hazlitt'o, dalinį pirkėjų "persisotinimą", šiek tiek galėtų sumažinti smarki infliacija. Bet kadangi infliacija paprastai didėja visose srityse, tai atitinkamai pabrangsta ir pirkėjų produkcija, nominalia išraiška kyla ir visų gamintojų pajamos. Bet didelę infliaciją "mainstrymas" pripažįsta kaip problemą ir stengiasi ją pažaboti. >Gaminti daugiau galima tik sukaupus pakankamai kapitalo, t.y. kurį laiką >vartojus mažiau nei kad pagaminama. Bet gamina gamintojas, vartoja vartotojas. Jei vartotojas nevartoja, tik tada gamintojas negali sukaupti kapitalo gaminimui. Jei vartotojas vartoja, jis suteikia pakankamai kapitalo gamintojui. >Tikiuosi joks sveiko proto žmogus neteigs, kad krizė Lietuvoje yra todėl, >kad per mažai paskutinius 5 metus vartojom ne pirmo būtinumo prekių - >automobilių, buitinės technikos, kelionių, rūbų, etc. Be abejo, niekas to neteigia. Kuo daugiau vartojai prieš tai, tuo labiau gali kristi vartojimas, ir tuo gilesnė krizė. Jei prieš tris metus nupirkdavo kokius 2 tūkstančius automobilių, prieš pat krizę 10 tūkst, tai krizės pradžioje nupirkus 3 tūkst. vartojimo nuosmukis labai akivaizdus. Beje, čia dar kartą priminsiu, kad automobilių salonuose užtenka. Bet vargu ar galima Lietuvą laikyti normalios, save palaikančios ekonomikos modeliu. Mes jau kurį laiką vartojame žymiai daugiau nei uždirbame ir dėl ES paramos, ir dėl užsienio bankų suteiktų paskolų, kurios ypač išsiplėtė prieš krizę. Normalioje ekonomikoje, kurios neremia kapitalas iš užsienio, tiesiog neįmanoma suvartoti daugiau negu pagaminama. Jei šalis turi teigiama prekybos balansą - ji suvartoja mažiau nei pagamina, jei neigiamą - daugiau nei pagamina. Visi vidiniai įsiskolinimai - tai tiesiog finansinės sistemos nesklandumai, kuriuos ir bandoma spręsti piniginėmis injekcijomis. >todėl dabar reiktų kurį laiką vartoti keletą kartų mažiau, kaupti suvalgytą >kapitalą ir jo sukaupus pradėti po truputį plėsti gamybą. Na, gal Lietuvai šiuo atveju kažkiek tai ir tiktų. Sėdime, laukiame kol mums prineš pakankamai pinigų, ir tada vėl vartojame. Normalioje ekonomikoje, kurios turi dideles save palaikančias rinkas, reikia uždirbti tą kapitalą, o be vartojimo jo neuždirbsi. Gali produkciją ekportuoti, bet vis tiek reikia kad kažkas ją vartotų, nors užsienio rinkoje. Tada papuolama į pato situaciją - nei gamintojas neturi už ką gaminti, nei vartotojas už ką vartoti, visi sėdi ir verkia, o pinigai sukišti į kojines ir guli bankuose dėl šių baimės skolinti. Tokioje situacijoje visiškai normalu pridaryti tų pinigų tiek gamintojui, tiek vartotojui, išjudinti viską iš mirties taško. O pamatę didėjančią infliaciją, ir turintieji pinigų skubės juos paleisti į apyvartą. >Kad suprasti Keynesizmo absurdą, galima pabandyti įsivaizduoti kaip sektųsi >skatinti Afrikos kaimų ekonomiką skatinant vartojimą. Gi anot Keynes'o >žmonės gyvena blogai ne todėl, kad yra sukaupę per mažai kapitalo >(santaupų), bet priešingai - todėl, kad per mažai vartoja ir per daug >kaupia. Reiktų tik prispausdinti legal tender turinčių fiat pinigų, >pridalinti jų pakankamai spausdintojų draugams, tokiu būdu palūkanų norma >sumažėtų iki nulio, kapitalas pasidarytų neribotas resursas ir tas kaimas >pasidarytų turtingiausias pasaulyje! Šis pavyzdys nėra korektiškas, nes finansinis skatinimas atliekamas tada, kai krenta vartojimas ir po to gamyba - visi pajėgumai yra, bet sutrikęs piniginių resursų judėjimas. Davus Afrikos gyventojams Afrikos kaimo pinigų, jie neturės ką už juos pirkti, nes nieko negamina. Gamybos pajėgumų ir darbo rinkos išsivystymas nėra staigus - tai gan ilgas procesas. >Viskas sustoja tada, kai šie neatitikimai pasidaro per daug dideli, tada >būna krizės, t.y. beprotiško vartojimo ir malinvestment pabaiga - korekcija >iki normalaus lygio, nuo kurio galėtų ekonomika pradėti sveikai augti. Deja >tą korekciją mainstreemas vadovaudamasis Keynes'o išmintimi vadina krize ir >visaip kaip bando grąžinti beprotišką vartojimą, neleisti smukti >nepagrįstai didelėms žaliavų, NT bei darbo jėgos kainoms, taip tik >padidindami žmonių kančias ir prailgindami krizę. Na, bet gi mainstreemas >negali būti neteisus, vien todėl, kad jis mainstreemas ;) Va čia ir yra ta vieta, kur, mano nuomone, tu pripažįsti mano teiginius. Tai, ką austrų mokykla vadina natūralia korekcija ir ramiai žiūri į ekonomikos sulėtėjimą, dabartinis mainstrymas nori panaikinti arba bent sumažinti. Jie pradeda vartoti ekonominio skatinimo - tam tikro "dopingo" priemones. Tuo būdu jie nori ekonomikos sukimąsi pagreitinti. Normalioje ekonomikoje jų dopingas yra nedidelė infliacija, atejus natūraliai krizei - monetarinė ir fiskalinė ekspansija. Kaip jau rašiau, galima gynčytis kaip greitai ta ekonomika turėtų suktis ir kiek daug žmonės turėtų dirbti, bet dabartinis mainstrymas dėl politikų ir verslininkų troškimo turėti kuo daugiau galios, siekia ją sukti maksimaliu greičiu.