Tiesą sakant, apie pinigų judėjimo greitį aš pats išmąsčiau, tas formules atradau tik vėliau. Bet kuriuo atveju man yra visiškai akivaizdu, kad pinigų gali būti išleista kiek nori, svarbūs yra tik rinkoje veikiantys pinigai (t.y. transakcijos), visi neveiklūs pinigai - tai tik potencialūs pinigai. Dėl tų teorijų, tai tos teorijos iš principo gali būti laikomos teisingomis (iki prisikaups pakankamai joms prieštaraujančių duomenų) tik eksperimentiniuose moksluose. Neeksperimentiniuose moksluose (kokiu laikau ir ekonomiką) teorijos gali atrodyti logiškos, paaiškinančios įvykusius faktus, bet jos vis tiek remiasi tik empiriniais samprotavimais. Ekonomikoje (ir ypač makroekonomikoje) neįmanoma atlikti nė dviejų eksperimentų daugmaž vienodomis sąlygomis ir neįmanoma atlikti kontrolinių eksperimentų. "Doc" <giedriusc_aciunereikia_@gmail.com> wrote in message news:h4d32k$2v5$1@trimpas.omnitel.net... Užsiciklinimas nematant klaidų arba didesnio paveikslo be abejo yra blogai. Bet lygiai taip pat blogai, jei ne blogiau, yra manymas, kad dvi ar daugiau viena kitai prieštaraujančios teorijos gali būti teisingos. Jei teorija pastatyta ant klaidingų prielaidų, jas radus nėra prasmės ne tik jos laikyti teisinga, bet ir gilintis į tolesnius jos išvedžiojimus. Tas liečia tiek pvz. kreacionizmo klaidas ir tas klaidas paaiškinusią evoliucijos teoriją, tiek to paties tavo paminėto Fisher'io klaidas jo The Purchasing Power of Money teorijoje (MV = PQ) bei tas klaidas paaiškinusią Austrų ekonomikos (man visada norėtųsi rašyti tiesiog "ekonomikos", nes ekonomika yra viena, yra tik loginės klaidos konkrečiose teorijose) teoriją (http://mises.org/story/2916). Dar viena dažna žmonių daroma klaida vertinant realybę aprašančias teorijas yra manymas, kad jei vienoje teorijoje yra klaidų, o kitoje klaidų dar niekas nerado, tai nereiškia, kad antroji yra teisinga, o pirmoji ne, nes antroje lygiai taip pat kada nors kas nors gali rasti klaidų - neva jos abi yra vertos pagarbos ir turi būti laikomos teisingomis. Ir neretai pirmoji teorija daugumos žmonių netgi būna laikoma teisingesnė, nes ji paprastai būna gyvavusi ilgiau nei antroji ir jos gyvavimo trukmė bei didelis ja tikinčių skaičius yra laikoma jos teisingumo įrodymu. Realybėje yra visai kitaip - jei teorijoje yra rasta klaidų, tai ji yra klaidinga nepriklausomai nuo to, kiek laiko ir koks skaičius žmonių ja tikėjo. Kai tuo tarpu kita teorija bus laikoma teisinga tol, kol kas nors joje nerado klaidų. -- Doc "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:h4d0ar$iv$1@trimpas.omnitel.net... > Turiu ir von Mises knygas. Deja, man makroekonomika tik nesenas hobis, > daug laiko užima kiti interesai. Turiu komercinių leidimų pdf kopijas, už > linką ir rekomendacijas - ačiū. Kai tik surasiu laiko, būtinai > perskaitysiu. > Iš savo patirties žinau kaip blogai yra "užsiciklinimas". Kažkada seniai > perskaičiau beveik visus Froido veikalus. Patiko jo mąstymas, žingeidumas > ir noras suprasti, bet taipogi supratau, kad XX a. pradžioje > eksperimentinė biologija buvo tik pačioje užuomazgoje, todėl šis Austrijos > pilietis rėmėsi tik tuo metu egzistavusiomis žiniomis. Dabar gi man > vienodai idiotiškai atrodo ir psichoanalitikai, visus Froido teiginius > laikantys kone biblijinėmis doktrinomis, ir smerkiantieji jį už klaidingus > bandymus paaiškinti kai kuriuos reiškinius.