>Žmogus gamtos dėsnių nekuria, jis juos atranda. Niutono dėsniai mūsų žemėje >galiojo iki žmogaus atsiradimo, taip pat sėkmingai galioja ir tose >planetose, kuriose žmonių nėra. Kažkada, mokyklos laikais, ir aš taip galvojau. Dabar man atrodo, kad taip manyti gali tik žmonės, napakankamai suprantantys mokslą. Visus dėsnius sukuria žmonės. Ir tie dėsniai priklauso ne tik nuo pačios gamtos, bet ir nuo žmogaus psichofiziologinių savybių, žinių, sukurtos aparatūros. Prieš Niutoną buvo Aristotelio dėsniai, žmonėms buvo akivaizdu, kad saulė sukasi aplink žemę, jie nustatė saulės ir žvaigždžių judėjimo dėsnius ir ilgai ir laimingai juos taikė praktikoje naviguodami, apskaičiuodami saulės užtemimus ir t.t. Po to buvo sukurti teleskopai, atsirado naujų žinių, pradėta mąstyti plačiau ir giliau, esami dėsniai nebepatenkino. Buvo sukurti kiti dėsniai, tarp jų ir Niutono, kurie gerai susistemino turimas žinias ir atsakė į daugumą klausimų, išsprendė daugumą to meto loginių prieštaravimu. Jie buvo sėkmingai panaudoti mechanikoje, jais vadovaujantis iki šiol galima sudaryti kosminių skrydžių trajektorijas. Bet buvo atrastas elektromagnetizmas, naujos aparatūros pagalba buvo pradėta tyrinėti submikroskopinė medžiagos struktūra ir visatos makrostruktūra. Tada pastebėta, kad Niutono dėsniai yra tik apytiksliai, juos galima taikyti tik tam tikro dydžio struktūrų ir tam tikro jų judėjimo greičio ribose. Buvo sukurta Einšteino reliatyvistinės mechanikos dėsniai makropasauliui ir kvantinė mechanika mikropasauliui. Šios teorijos ir dėsniai šiuo metu geriausiai atitinka turimus duomenis, nors ir dabar jau ne viską paaiškina. Ir jos net išeina už žmogaus įprastinės logikos ribų, nes logika, kaip ir visi žmogaus pojūčiai - tai evoliucijos padarinys, padėjęs prisitaikyti esamoje aplinkoje. Tas pats su visokiais energijos ir medžiagos tvermės dėsniais - kurį laiką jie buvo neginčiajma tiesa, po to nustatyta, kad medžiaga gali virsti energija ir atvirkščiai, greitai po to - kad medžiaga gali atsirasti ir išnykti. Nustatyta, kad ir visata plečiasi, kažkada gali pradėti trauktis, taigi, neišvengiamai turi keistis net pagrindinės konstantos. Taigi, dėsniai keičiasi net esant tam pačiam žmonių pažinimo ir aparaūros lygiui. >Gal gali įvardinti konkrečiai kurie iš Mises a priori teiginių apie žmogaus >prigimtį, iš kurių jis ir išrutuliojo visą ekonomikos arba prakseologijos >teoriją, nuo Human Action parašymo laikų pasikeitė? Visos knygos dar neperklausiau, neperskaičiau ir neapmąsčiau. Todėl apie tai dar nesamprotausiu. Man tik akivaizdu, kad ta prigimtis keičiasi, ir jei biologiškai per 70 m. gal ir nelabai pasikeitė, tai žinios, idėjos, teorijos tikrai keičia žmogaus vertybes ir pasirinkimus. O Mises teorijoje svarbiausia yra žmogaus pasirinkimas, ne jo biologinė prigimtis.