Atsakymą į savo klausimą dabartinėje sistemoje aš, atrodo, turiu. Jei imant JAV monetarinę sistemą, kurią kol kas geriausiai išmanau, tai iš esmės tas negrąžinamų pinigų įpumpavimas ir vyksta per vyriausybę. Tiesa, formaliai FED už išleidžiamus pinigus perka vyriausybės obligacijas - tam, kad galėtų kontroliuoti pinigų kiekį. Bet iš esmės, kadangi tas pinigų kiekis visą laiką didinamas, ta vyriausybės skola pastoviai didėja ir didžioji jos dalis yra greičiau formali. Galėtų būti net kažkoks mechanizmas, kurio dėka FED galėtų kas kažkiek laiko nurašyti kokią nors vyriausybės skolos dalį, kad tais skaičiais nebūtų gąsdinama visuomenė. Reali JAV vyriausybės skola yra tik skola užsienio valstybėms, piliečiams ir komerciniams subjektams. Bet esant pastoviam pinigų kiekiui atsiremiame į tą pačią problemą - prekių ir paslaugų kiekis didėja, o pinigų ne. Susiduriame su defliacija. Pinigų leisti niekas nenori, juos laiko kojinėse, kyla dar didesnė defliacija - depresinė katastrofa. Pastovus pinigų kiekis man sunkiai suvokiamas, jis nebeatliktų svarbiausių savo funkcijų, o tik vieną - kaupimo. Net ir aukso standartu paremta valiuta veikia vien dėlto, kad aukso kiekis, taigi, ir pinigų, didėja. Dabar irgi yra bent keletas aukso standartu paremtų privačių valiutų. Bet jos nėra plačiai naudojamos, nes atlieka iš esmės tik vieną - kaupimo funkciją, kaip ir pats auksas. Aplamai panaršiau aš po tą mizes.org ir ten radau tikrai nemažai literatūros, audio ir video medžiagos, kuria esant laikui mielai paplausiu savo smegeninę. Bet nesiruošiu aklai visko priimti. Peskaitęs Keynes'o ir Krugmano kritikų, nusprendžiau, kad viena pirmųjų knygų bus Keinso "The General Theory ...". Suprantu, kad tai von Mizeso institutas, bet truputį slogiai nuteikia tai, kad visa medžiaga - tik propaguojanti Austriškąją mokyklą, o Keinsas su Krugmanu dažnai vadinami vos ne idiotais, nors, mano nuomone, dauguma jų kritikų argumentų nėra jau tokie ir neabejotini. Po truputį susidarau įspūdį apie austrų mokyklos šalininkų mentalitetą. Jie man kaip kokie Niutono atstovai fizikoje. Jiems teisinga tik tai, kas, atrodo, įsipaišo į "sveiko proto" ribas". Tokie iš karto atmeta visokias realytivumo ir kvantinės fizikos teorijas, kaip prieštaraujančias sveikam protui. Deja, ekonomikoje, skirtingai nei fizikoje, tokių teorijų šalininkai negali visiškai įrodyti savo teisumo ar priešininkai - jų klaidingumo. "Doc" <giedriusc_aciunereikia_@gmail.com> wrote in message news:h4emmg$u1j$1@trimpas.omnitel.net... > Jo, šita bėda-nebėda buvo išdiskutuota tikrai, tik nepamenu kur ir nemoku > rasti, tai pabandysiu sprendimą aprašyti trumpai savais žodžiais. > > Sistemoje su nekintamu pinigų kiekiu dalies verslo ir bankų nelikvidumas > nėra užprogramuotas, nes pinigai nuolat juda ratu - iš vienų rankų į > kitas. Imkim tokią hipotetinę situaciją: pinigų kiekis rinkoje viso 1000 > vnt. Bankas turi 500 pinigų; banko klientas a turi 200 pinigų ir turi savo > verslą, kurio klientas yra ir bankas; banko klientas b turi 100 pinigų ir > dirba tame pačiame banke bei perka prekes iš a; ne banko klientas c turi > 100 pinigų ir dirba banko klientui a bei perka prekes iš a; ne banko > klientas d turi 100 pinigų ir šiuo metu nedirba niekur, tačiau irgi perka > prekes iš a. Jei bankas paskolina 100 pinigų a ir 100 pinigų b su 10% > metinių palūkanų, pagal tave reiktų galvoti, kad norint jiems grąžinti > skolą bankui, pinigų per metus turėtų padaugėti 20 vnt. Tačiau tas nėra > būtina. A skolinasi tikėdamas gauti iš savo klientų b, c ir d daugiau, nei > reikės sumokėti palūkanų. Jei jam tai padaryti pavyks, jis grąžins visas > skolas, jo santaupos padidės, o jo klientų sumažės. Jei nepavyks - jo > santaupos sumažės. B skolinasi tikėdamasis ateityje uždirbti daugiau nei > šiandien ir tokiu būdu grąžinti paskolą su palūkanomis. Jei jam to > padaryti nepavyks, jis ateityje bus priverstas vartoti mažiau nei iki > paskolos paėmimo ir iš pajamų/išlaidų skirtumo sumokės skolą ir palūkanas, > arba jo santaupos sumažės. D pajamų negauna, todėl gyvena iš santaupų. > Santaupoms pasibaigus, jis bus priverstas eiti dirbti ir gauti pajamas iš > banko, a, b ar c žmonių. Kai tuo tarpu bankas leidžia savo pinigus a > pagamintoms prekėms įsigyti ir b atlyginimui sumokėti. Visų tokios mini > rinkos dalyvių santaupos keičiasi priklausomai nuo to koks yra jų pajamų > ir išlaidų santykis. > > Pinigai savininkus pakeisti gali daug kartų per metus, todėl įmanoma net > ir tokia situacija, kai per vienerius metus vien tik palūkanų yra sumokama > daugiau nei yra pinigų rinkoje, ir rezultate niekas niekam nebėra > skolingas, tačiau pinigų kiekis nepasikeitė nei vienu vienetu. > > -- > Doc > > "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message > news:h4ej8j$r8d$1@trimpas.omnitel.net... >> Čia man dar pasistojo klausimas apie tokį reiškinį. Tikriausiai, jis >> turėtų būti seniai išdiskutuotas. Gal nurodytum kokį šaltinį? >> Akivaizdu, kad esant centrinei bankininkystei su pinigų leidimo monopoliu >> dalies verslo ir bankų nelikvidumas yra užprogramuotas. Pinigų rinkoje >> gali būti tik tiek, kiek jų išleidžia centrinis bankas. Bet visi bankai >> tuos pinigus skolina už didesnes ar mažesnes palūkanas, taigi jų gražinti >> reikia daugiau nei išduota. O kadangi ūkio subjektai patys pinigų >> negamina (produkcija ir paslaugos nesiskaito, jų galima prigaminti net ir >> be pinigų), tai ir pinigų jie visumoje negali gražinti daugiau nei paima. >