Tai čia iš vienos pagrindinių pinigų formulių MV = PQ kur: M - bendras šalies pinigų kiekis V - skaičius, kiek kartų per metus vidutiniškai išleidžiamas piniginis vienetas (tai ir yra pinigų judėjimo greitis) P - vidutinė visų per metus parduotų prekių ir paslaugų kaina (infliacijos rodiklis) Q - per metus parduotų prekių, paslaugų ir aktyvų kiekis (tikrasis produktas) Kaip matosi, kainas įtakoja ne tik pinigų kiekis, bet ir jų judėjimo greitis (transakcijų skaičius). Krizių metu labai aiškiai matomas tas pinigų greičio sulėtėjimas. Skolinti rizikinga, perkama mažiau, pinigai guli bankuose ir kojinėse, todėl centriniai bankai stengiasi tai kompensuoti ir didina pinigų kiekį. Kai rinkose vyrauja optimizmas - visi juos leidžia, skolina, kyla burbulai ir infliacija. Todėl centriniai bankai stengiasi sušvelninti padidėjusio pinigų greičio pasekmes, mažindami jų kiekį. "Doc" <giedriusc_aciunereikia_@gmail.com> wrote in message news:h4cphq$qbv$1@trimpas.omnitel.net... Wtf "pinigų judėjimo greitis" ir kaip jis įtakoja infliaciją, net jei ją apibrėžti kaip pinigų nuvertėjimą realaus turto atžvilgiu, o ne kaip tiesiog pinigų kiekio didėjimą? -- Doc "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:h4cee6$f5h$1@trimpas.omnitel.net... > Beje, infliacija nepriklauso tiesiogiai nuo pinigų kiekio, o daugiau nuo > jų judėjimo greičio. Tuo pinigų kiekio didinimu - mažinimu ir siekiama > kompensuoti tuos cikliškus pinigų judėjimo greičio padidėjimus - > sumažėjimus.