ps
Nesakau, kad ta monetarinė politika yra geriausia (ir ar aplamai teisinga) 
priemonė, bet ji šiuo metu pasaulyje dominuoja. Mano kuklia nuomone per 
mažai vertinami tie pinigų greičio pokyčiai, priklausantys nuo žmonių 
lūkesčių. Kadangi pinigų didinimo - mažinimo poveikis yra labai uždelstas, 
labai sunku nutaikyti momentą, kada jų kiekį mažinti ar didinti. Pavyzdžiui, 
matydamas augantį ekonomikos burbulą Greenspanas 2000 m. keletą kartų pakėlė 
palūkanų normas, bet po to daugelis jį apkaltino iššaukus dot-com burbulą. 
Po 2001 m. dėl žinomų politinių priežąsčių pašlijus JAV ekonomikai ir 
atsiradus dideliam pinigų poreikiui jis pastoviai mažino palūkanų normas, ir 
daugelis dabar jį kaltina, kad tas didelis pinigų masės didinimas iki 2004 
metų iššaukė dabartinę krizę. Bet jei būtų daręs kitaip, turbūt būtų kaltas 
dėl kitų dalykų, arba kad tuos pačius dalykus iššaukė kitais veiksmais. Be 
to, reikia prisiminti, kad palūkanų normas nustato ne vienas FED vadovas o 
FOMC, o netgi jei pati monetarinė politika galėtų idealiai išspręsti 
makroekonomines problemas, tikslios veiksmų sekos niekas nežino. Tiesiog 
eksperimentuojama realiame laike su realia ekonomika be jokių kontrolių. Bet 
tokia jau yra ekonomikos mokslo specifika.

"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:h4cvf1$vje$1@trimpas.omnitel.net...
> Tai čia iš vienos pagrindinių pinigų formulių MV = PQ kur:
> M - bendras šalies pinigų kiekis
> V - skaičius, kiek kartų per metus vidutiniškai išleidžiamas piniginis 
> vienetas (tai ir yra pinigų judėjimo greitis)
> P - vidutinė visų per metus parduotų prekių ir paslaugų kaina (infliacijos 
> rodiklis)
> Q - per metus parduotų prekių, paslaugų ir aktyvų kiekis (tikrasis 
> produktas)
>
> Kaip matosi, kainas įtakoja ne tik pinigų kiekis, bet ir jų judėjimo 
> greitis (transakcijų skaičius). Krizių metu labai aiškiai matomas tas 
> pinigų greičio sulėtėjimas. Skolinti rizikinga, perkama mažiau, pinigai 
> guli bankuose ir kojinėse, todėl centriniai bankai stengiasi tai 
> kompensuoti ir didina pinigų kiekį. Kai rinkose vyrauja optimizmas - visi 
> juos leidžia, skolina, kyla burbulai ir infliacija. Todėl centriniai 
> bankai stengiasi sušvelninti padidėjusio pinigų greičio pasekmes, 
> mažindami jų kiekį.
>
> "Doc" <giedriusc_aciunereikia_@gmail.com> wrote in message 
> news:h4cphq$qbv$1@trimpas.omnitel.net...
> Wtf "pinigų judėjimo greitis" ir kaip jis įtakoja infliaciją, net jei ją
> apibrėžti kaip pinigų nuvertėjimą realaus turto atžvilgiu, o ne kaip 
> tiesiog
> pinigų kiekio didėjimą?
>
> --
> Doc
>
> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message 
> news:h4cee6$f5h$1@trimpas.omnitel.net...
>> Beje, infliacija nepriklauso tiesiogiai nuo pinigų kiekio, o daugiau nuo 
>> jų judėjimo greičio. Tuo pinigų kiekio didinimu - mažinimu ir siekiama 
>> kompensuoti tuos cikliškus pinigų judėjimo greičio padidėjimus - 
>> sumažėjimus.
>
>