"Jonas Sergejenka" <johnas@kazhkur.com> wrote in message
news:gv9o3b$eu6$1@trimpas.omnitel.net...
> Dar vienas dalykas - kažin ką priburtų tas teismas, jei tvirtintum, kad
> pats RAKTAS yra toks, kuris tiesiogiai tave inkriminuotų.
> T.y., pvz, "Aš 2008 05 25 dieną nužudžiau ir užkasiau prie Nevėžio pilietį
> J.J."
Turbūt nepadėtų. Nes slaptažodis dažniausiai yra būtent fantazijos
reikalas, tenkinantis tam tikrus sudėtingumo (nuspėjamumo) kriterijus. Ir
jei aš esu tvarkingas šeimos vyras, dirbantis, auginantis du vaikus,
neviršijantis saugaus greičio, sekmadienį į bažnyčią, pirmadienį -> dirbti
vardant konservų antikrizinio plano, tai man toks slaptažodis yra labai
tinkamas.
Nes teoriškai aš galiu savo slaptažodžiu naudoti "svajoju ir sąmoningai
ruošiuosi išskresti kaip susmirdusias kiaules visus žydus, rusus, konservus
ir kaimyną Vardenį Pavardenį".
> O dėl interpretacijos - o kodėl raktas nuo info, kuri YRA? Kaip jie gali
> pasakyti, kad tai info?
Gali tą padaryti naudodamiesi vartotojo neatsargumu. Silpniausia
grandis - vartotojas, žmogus. Labai sudėtinga sukurti aplinką, kuri būtų
izoliuota, vienkartinė ir saugi. Tiksliau, tai labai brangu, ir dargi
reikalauja labai daug disciplinos. Todėl visada liks vieni ar kiti įkalčiai,
kurie gali būti panaudoti įrodyti, kad vis dėl to informacija yra. Kita
vertus, knysliukai gali įvertinti, kiek ta informacija tau naudinga.
Tarkime, jei ten tavo viso gyvenimo darbas greta tavo sąlyginai mažai
"kainuojančio" nusikaltimo, tai gal tau apsimokės jo neprarasti, dėl
netyčinių procesinių veiksmų, apnulinusių informacijos laikmeną...
> Tipo, rado policija pas mane namie AKMENĮ. Ir liepia man iš jo išdrožinėti
> akmeninį peilį, kuriuo neseniai nužudytas pil. X.Y.
> Vien faktas, kad aš baigiau dailės mokyklą, ir kad mano galiniame
> kiemelyje daug skulptūrų - jau mane priverstų parodyti, kur tame akmenyje
> guli peilis?
Jei mes blaiviai suvokiame, kaip dirba policija, aš manau, kad būtent
toks principas ir naudojamas. Nes policija dažnai dirba tokiu principu, kad
įtariamasis ne visiškai suvokia prieš jį taikomų priemonių legitimumą, ar
marginalumą. Todėl kvailys susivaro ir neretai gauna daugiau, nei galėjo
gauti, o profas išlipa sausas ne pirmą ir ne paskutinį kartą.
> Jei info ant tiek neišrišama, tai NĖRA ko bijoti. Visuomenė irgi neprieis
> prie jos, reiškia, ir nebus grėsmės visuomenės saugumui.
Pardon, bet šitos logikos nepagavau. Ar tu nori pasakyt, kad info, kaip
namudinėmis sąlygomis surinkti atominę bombą tampa nekensminga, jei ji
neprieinama?
> Vien ta mano ypatybė, kad aš moku ištraukti peilį iš akmens ir paskui jį
> vėl ten paslėpti, bet valstybė nesugeba to įrodyti, jau yra pakankama
> priežastis mane priversti? :))))
Reikia klausti Koperfildo ;-)