Laimis wrote: > Principas nelaimi, nes juo principingai remdamasis (neatskleisdamas info > motyvuodamas „self-incrimination“ principu), turbūt, gautum iki 2 metų... Principas laimi ta prasme, kad galu gale vistiek pripazistama, kad duodamas kodus save apkaltinsi, ir teise saves nekaltinti nepanaikinama, tiesiog ieskoma formuluociu kaip konkreciu atveju to saves apkaltinimo isvengti. O kad tas isvengimas toks labai jau abstraktus - tai teisybe, ir "gali" vietoj "turi" ir nauju irodymu, gautu ziniu pagrindu, paaiskejimas, ir dar daugiau butu galima prirasyti. Todel ir sakau - reikia bylos, kur visa tai realiai ir bus padaryta ir tada jau teismas negales tokiais pagrindais issisukti, tada ir tures galutinai pasakyti arba arba. Dar vienas dalykas, kuris krenta i akis skaitant byla, tai gilesniu ziniu apie enkryptinima trukumas. Nes cia atsiranda dar vienas klausimas - kokia gi yra ta pareiga, ar tiesiog "duoti kodus" ar "iskoduoti ekryptinta informacija". Teismas praktiskai tarp to deda lygybe ir visur naudoja "duoti kodus", kas konkreciu atveju gal ir tinka, bet yra daugybe enkryptinimo schemu (pavyzdziui konteineris konteineryje) kur formaliai duodamas kodus, realiai tikrosios informacijos neatskleisi. Va tada ir iskils klausimas, kad is taves reikalauja ne kodo, bet informacijos iskodavimo ir tada daugybe analogiju ir kitu bylu pavyzdziu, naudojamu siame sprendime, nueis suniui ant uodegos. O informacijos iskodavimo problema jau sena - ir be kompiuteriu galima uzkoduoti informacija pokalbiuoe ar dokumentuose naudojant sutartinius zenklus ar zodzius. Va cia butu tinkama analogija tokiu atveju. Ir abejoju ar jie suras nors viena precedenta, kur kaltinamasis butu ipareigotas paaiskinti, ka jo sutartiniai zenklai reiskia ir tai nebutu laikoma saves apkaltinimu.