Suprantu ir labai užjaučiu. Tiesiog paklausei, ar gerai viską skirstai, 
tai pasakiau kaip yra pagal LR civilinę teisę. Nors moralės nuostatos 
dažnai veikia tą pačia kryptimi, kaip ir teisės, bet kartais ir 
išsiskiria. Pvz. jei girtas ar prisinarkašinęs gaidys už vairo numuša ir 
nužudo žmogų, tai moralė ji smerkia ir teisė baudžia, o tarkim, jei vėl 
toks pats išgėręs vairuotojas, tvarkingai ir atsargiai važiuodamas 
numuša ir užmuša jam į gatvę po ratais išėjusį neatsargų žmogų, tai 
moralė šioje vietoje gali suveikti priešingai nei teisė. Moralė linkusi 
atleisti už netyčinius nusikaltimus, o teisė baudžia ir tokius. Tuo 
noriu pasakyti, jog tai, ko jūs siekiate, gal net ne teisės dalykas, 
žiūrėkite patys kaip ten yra, gal avarijos kaltininkui pati didžiausia 
iš jam įmanomų bausmių jau prasidėjo ir ji jam gal niekad nesibaigs.


On 2013-09-02 17:38, Dunduk@s wrote:
>
> Bent jau šiuo metu, kol emocijos įkaitę, žalos atlyginimas mažiausiai
> rūpi. Tiksliau, žalos atlyginimas netenka prasmės, bet palikti savieigai
> taip pat negalima. Šios šeimos jau nėra. Kaip atlyginti žalą tam, kurio
> nėra? Bet, lieka kitos šeimos. Vardan jų turime kažką daryti, kad
> kaltieji pajustų atsakomybę. Tik nesinori persistengti. Gal žmogus dėl
> kurio kaltės/neatidumo/išsiblaškymo įvyko avarija ir taip jau užsimetė
> ant savo sąžinės sunkiai panešamą naštą visam gyvenimui.