2013.09.13 10:40, NeLabaispauda rašė: > IMHO, priezastis mokyti nesukti vairo stovint yra kita. Kažkodėl dabar instruktoriai elgiasi priešingai. Pasako net kiek kartų apsukti vairą. Kažkoks marazmas. > As irgi burnoju, kai taip daro. Plesia padugnes ir apkrauna mexanizmus. Mano instruktorius taip pat Tavo išvardintus dalykus nurodydavo kaip pagrindinius, o tai kad pasukti būdavo sunku fiziškai veikė kaip papildomas faktorius. Dėl išmetimo į priešpriešinio eismo juostą gavus į galą neatsimenu ar argumentuodavo. Galbūt. > Vaira, konkreciu atveju, galejo pasukti dar judedama. Vargu. Ten tiesi atkarpa. Būtų išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą. Nebūtų reikėję nei smūgio į galą. Fūros, po kuria buvo pakišta, vairuotojas įvykio vietoje buvo minėjęs, kad lyg tai jį dar ne pirmą praleidinėjo sukdama į kairę. > Beje, auto, kuris ruosiasi sukti, sustoja kairiau, tas kas is paskos > vaziuoja ir per > velai pastebi, bando sukti i desine, niekada nekala visa plokstuma. O > tada gautas smugis > i galini desiny kampa, su px kaip stovinciais ratais, nustumia masina > tiesiai i priesinga eismo juosta. Kažkaip man šita versija, taip pat, įtikimesnė. Ypač, jei smūgis buvo pakankamai stiprus. Silpno smūgio atveju tiesiai stovėję ratai, manau, būtų išgelbėję nuo tokių pasekmių. Į galą atsitrenkusi fūra nuotraukose po avarijos buvo praktiškai galimo susidūrimo vietoje. Išeitų, kad smūgis į galą galėjo būti nestiprus, nes fūra jau buvo beveik sustabdyta. Galbūt. Kai toks masių skirtumas, tai čia be eksperto su patirtimi nepasakysi kur judės atsitrenkę kūnai priklausomai nuo priekinių ratų pasukimo kampo ir smūgio jėgos. -- Su visa pagarba, Dunduk@s