"Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message news:h1b0mj$cre$1@trimpas.omnitel.net... > "bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> wrote in message > news:h1au5o$8pa$1@trimpas.omnitel.net... >> "Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message >>>> >>>> Jei i versla ziurima kaip i detaliu rinkini (ideju stiprintuva), tai >>>> kaip >>>> zinia nors ir su didesniais >>>> iskraipymais, taciau schemos su griztamaisiais rysiais generuoja >>>> didesne >>>> galia. >>>> >>> Elktronikos požiūriu pasakei visišką nesamonę. >>> Gal biški ribok savo alegorijas ? >> >> Pagrisk savo zodzius. >> Kam reikalingas griztamasis rysis isskyrus iskraipymu >> stabilizavima/valdyma? >> Pats sau? >> Imam elementaru tranzistorini stiprintuva. >> > Ką čia pagrįst ? Kad tavo "schemos su griztamaisiais rysiais generuoja > didesne galia" > yra visiška nesamonė ? Kokios tavo žinios elektronikoj (man pradėt nuo > vidurinės kurso ar kaip ?) > Šiaip jau generuojama galia iš esmės priklauso tik nuo maitinimo įtampos > :) "Is esmes priklauso" "tik nuo maitinimo itampos" tik vadoveliuose. Praktikoje dar ir nuo komponentu ribiniu parametru. Butent del komponentu atsinesamu apribojimu konstruojamos keliu pakopu schemos. Schemai tapus keliu pakopu atsiranda gryztamojo rysio poreikis - patikrinimui ar tai kas paduota +/- sutampa su tuo kas gauta. >>>> Jei i versla ziurima kaip i vaika, medi - blogas gryztamasis rysys yra >>>> asmeninio klaidingo >>>> veikimo pasekme. Poziuris kaip i vaika/medi - akcininkai imones >>>> tevai/saknys. >>>> >>> Toks įspūdis, jog išvis nesuvoki, kas yra grįžtamas ryšys. Absoliučiai >>> ir iš principo. >> >> >> Papasakok savo suvokima vietoje laidymo bereiksmiu fraziu "nesuvoki", >> "absoliuciai". >> Absoliutus gali but turbut tik 0, pagal Kelvina. Tai superlaidumas. >> > 0 K yra ne superlaidumas. Nesikeikiant... zinoma temperatura nera superlaidumas. Temperatura yra butina salyga superlaidumi pasiekti. Kazkaip tikejaus su fiziku mokanciu issprest bent vieno nezinomojo lygtis sprest, gi pasirodo... Su "taip ir ne" zaidimo ziurovu. > grįžtamas ryšys: elektronikoj (pvz. stiprintuvuose) jis naudojamas mažinti > iškraipymams (kad uotput labiau koreliuotų su input), didinti stabilumui > (kad "nesižadintų") ir nulio balansui; žodžiu tam, kad stiprintuvas būtų > realiai pritaikomas/naudingas daiktas, o ne abstrakti schema popieriuj. > Niekam nereikalingas stiprintuvas, kuris vos įjungus arba cypia, arba > paduoda vieną iš maitinimo polių į išėjimą. Analogiškai galima išdėliot > schemą ir ekonomikoj: komunizme grįžtamo ryšio nėra (ba nėra pinigų, > rinkos) - ekonomikos kolapsas ištiko visus komunistinius kraštus. > (elektronikoj tai būtų "stipras padavė maitinimą į išėjimą"). Idingai suvokiate pinigu vieta ekonomikoje. Pinigai - maitinimo grandine. Yra elektra - prietaisas veikia. Yra pinigu - verslas veikia. Nera - neveikia. P.s. cia kuriam komunistiniam kraste pinigu nebuvo? > Kapitalizme veikia pinigai/rinka - ekonomika klesti (valgiai išmetami, > vartojimo prekių gamintojai išleidžia milžiniškas sumas reklamai, kad > bent taip prakištų savo prekes). Kai į ekonomiką ima kištis valstybė > ima silpnėti grįžtamas ryšys (nes valstybinės/socialinės struktūros neturi > pakankamai efektyvaus/greito grįžtamo ryšio) - ekonomika ima buksuoti, > apsireiškia krizės (stiprintuvo žadinimosi analogas - dėl aukštadažnio > grįžtamo ryšio nebuvimo). Na bet kadangi realiam gyvenime ekonomika > be valstybės/socialinių_struktūrų niekam nereikalinga... Kai i ekonomika pradeda kistis liberalai rinka pradeda banguoti (piesti sinusoides), kai pradeda kistis bendruomenininkai (socialdemokratai, komunistai, ect) rinka nustoja banguoti. Keinsizmo Lietuvoje nemegsta nei vieni, nei kiti, nes tai bandymas apjungti kiekvienos is sudetiniu daliu stipriasias puses. Liberalams keinsistai - pernelyg socialdemokratiski, socialdemokratams - pernelyg liberalus. Nes tiek vieni, tiek kiti atkreipia demesi i dali kuri priestarauja ju isitikinimams pamirsdami isitikinimus patvirtinanciaja dali.... O siaip zmonems tai tiesiog kompromisinis variantas. Sinusoides bendruomenes reikmems.