Gydytojui bet kuriuo atveju netenka meluoti, nes niekas nežino, kas bus, 
nors...gydytojai su didžiule patirtimi, manau, jau puikiai viską žino, tik 
gali išimtinį viltingą rezultatą priskirti tam mažam procentėliui.
Taip, šiais laikais ir pacientui sakoma. Psichologiniai motyvai...Įdomiai 
surėdytas žmogus...kuo akivaizdesnė išėjimo tikimybė, tuo mažiau tai 
priimama...Kažkokia savisauga, blokas...
Išties čia matau silpniausią gyvenimo grandį-meną mirti, pavadinkim taip.

"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:isskg1$kdf$1@trimpas.omnitel.net...
Na, gal yra tam tikri psichologiniai motyvai, dėl ko pacientui kartais
nesakoma tiesa. Viltis yra svarbus komponentas. Bet bent jau giminėms
dažniausiai pasakoma tiesa, o dažnai ir pacientui jei tas pareikalauja.

Jeigu gydytojas meluoja, o tuo labiau dėl kažkokių savanaudiškų
priežasčių - taip, tada jis nesiskiria nuo šarlatano ir tokiu atveju
reikėtų vykdyti tyrimą.



2011.06.10 11:11, Ruta rašė:
> Am 10.06.2011 09:56, schrieb RaR:
>> Tai pala - ar pacientas negali atsisakyti to gydymo - chemoterapijos,
>> operacijų? Gydosi todėl, kad nori pasveikti ar bent kiek pratęsti
>> gyvenimą.
>
> Bet tai, kaip rašė bitė, pacientui NESAKOMA, kad gydytojai laiko jo
> atvejį beviltišku. Jam sugeruojama, kad tas gydymas jam padės. Kuo tai
> skiriasi nuo taip vadinamo šarlatanizmo?
>
>
>