Paprastai gal ir taip, bet moksle turi taikytis prie faktų, kitaip 
palaipsniui liksi "už borto" - tapsi tuo "alternatyviu", kuris tiki savo 
teorija, o ne visų pripažįstamais faktais ir į juos atsižvelgiančia 
nauja teorija.




2011.06.14 13:16, Shell rašė:
> The Misconception: When your beliefs are challenged with facts, you
> alter your opinions and incorporate the new information into your thinking.
>
> The Truth: When your deepest convictions are challenged by contradictory
> evidence, your beliefs get stronger.
>
> (http://youarenotsosmart.com/2011/06/10/the-backfire-effect/)
>
>
> Shell
>
>
> 6/14/2011 10:33, RaR rašė:
>>
>>> O pažinumo ribos? Teigiate, kad mokslas
>>>> pripažįsta tiesas ir teorijas, kurias galima įrodyti. Visokios
>>>> "alternatyvios" teorijos ir metodai arba ju eksperimentiškai
>>>> patikrinti mokslo ir atmesti kaip neteisingi, arba iš principo
>>>> neįrodomi, nes deklaruoja tai, ko negalima išmatuoti, taigi, negalima
>>>> ir įvertinti šių teorijų teisingumo ar metodų veiksmingumo.
>>> Ribotas pažinumas, vadinasi, jei protas "neneša", tai atmetam? Kas
>>> pirminis-mokslas ar jo objektas?
>>>
>>> Juk kasdien fiksuojami mokslo pasiekimai, kurie dar vakar nieko
>>> nereiškė. Vadinasi, ir šiandien mes kažko nežinome, kas bus atrasta,
>>> įrodyta rytoj. Įdomu, kaip su tom pažinumo ribom?
>>> Ar veikė gravitacijos dėsnis iki jį įrodant?
>>> Kaip tad su visu kuo, kas galėtų įtakoti ir sveikatą, bet dar nepažinta,
>>> neįrodyta, daug kas atmetama vien todėl, kad taip negali būti, šiai
>>> dienai nefiksuojama, neišmatuojama, neįvertinama?
>>
>>
>> Na tai berods jau paaiškinau. Be abejo, kad pirminis yra objektas, o ne
>> mokslas - negi dar kyla tokie klausimai? Žmogaus pažinimas atsirado tik
>> atsiradus pačiam žmogui, o tai netgi skaičiuojant nuo gyvybės atsiradimo
>> Žemėje įvyko palyginti neseniai. Pasaulis yra toks, koks yra. Kažkuriuos
>> jo dėsningumus esame nustatę ir tomis žiniomis naudojamės. Visko
>> nežinome ir niekada nežinosime, bet kasdien sužinome vis daugiau.
>>
>> O žmonės turi kalbos dovaną, fantaziją, kiekvienas gali šnekėti ar
>> rašyti ką tik nori. Bet mokslas pripažįsta tik tuos teiginius, kuriuos
>> galima patikrinti, t.y. nustatytais dėsningumais, kurie atsikartoja, ir
>> jei tų dėsningumų atsikartojimu gali įsitikinti bet kas, nusprendęs juos
>> patikrinti. Tuo mokslas pagrinde ir skiriasi nuo įvairių tikėjimų, todėl
>> jo, o ne įvairių tikėjimų dėka ir sukurtos visos technologijos,
>> medžiagos, mechanizmai ir t.t.
>>
>>
>>
>>> Grįžtant prie onko ligų gydymo, čia visiškas žaidimas daktarais. Minėtas
>>> ligonis blogėja valandom. Kokia prasmė pasikeitus gydytojui "atrasti",
>>> kad ir diagnozė netiksli, ir chemoterapijos vaistai ne tie, tai
>>> pareikšti ligoniui, kuriam tikrai jau niekas negali padėti, o ir vieni,
>>> ir kiti vaistai vis tiek vestų ten pat...
>>> Absoliutus blūdijimas ir galimas visiškai sveiko žmogaus nuvarymas
>>> durnynan, o ką jau bekalbėt apie beviltišką ligonį...Konkurencija?
>>> Eksperimentai? Ieškojimai? Viena aišku-etikos nebuvimas, tai faktas. Iš
>>> esmės, matyt, ginčijamasi dėl metodų, o šiapus: "viena mirtis-tragedija,
>>> tūkstančiai-statistika..."
>>
>>
>> Nesiginčiju, tikrai ne visi daktarai vienodo lygio, kai kuriems tikrai
>> trūksta ir etikos, ir netgi sąžinės. Aš tik oponavau išsakytai
>> kvailystei, kad medicina ir mokslas apskritai niekuo nesiskiria nuo
>> šarlatanizmo.
>>
>