> Man labai gaila žmonių, kurie dirba medicinai sąžiningai, atsidavusiai, > bet kartais aklas patriotizmas juos pačius tempia į prastą > bendrininkavimą, juk koks nori geras būk piratų laive, tačiau vistiek > būsi plėšikas. Kam taip reikia ginti? > Tikiu, kad tokios diskusijos jau labai greitu laiku atrodys mažiausiai > juokingos, nes medicinos pamatai braška kaip reik. > Iš čia ir arši raganų medžioklė, ir gamtinių vaistų puolimas, ir visa kita. > Vienžo, vėžys. Taikysim minčių chemiją...Kas ką? Vėl kažką painiojate. Aš kalbu apie mediciną ir mokslą apskritai. Dėl jos pasiekimų ir perspektyvų man nekyla jokių abejonių. Jūs gi, tikriausiai, turite omenyje sveikatos apsaugos sistemą, atskirų gydytojų nesąžiningumą ir nekvalifikuotumą ir t.t. Aš visiškai neneigiu, kad visa tai yra. Tiesiog dar kartą pasikartosiu - man atrodo labai kvaila kai žmogus, susidūręs su sistemos ydomis ir nederamai besielgiančiais gydytojais pradeda pulti pačią mediciną ir mokslą apskritai, net prilygina juos šarlatanizmui. Ta prasme žinojimą prilygina nežinojimui, faktus - fantazijoms, savo srities specialistą - tos srities profanui ir t.t. > Medicinos nestudijavau, o va statistiką teko. Nerimta ji panelė, labai > nerimta, niekas neįtikins, kad ja galima remtis. Ji tarnaus bet kam ir > taip, kaip reikia. Vėlgi statistiką kaip matematikos sritį jūs painiojate su duomenų manipuliacijomis kažkokiais tikslais. Statistiniai metodai ir formulės man nekelia abejonių - juos paneigti gali tik įrodydamas jų klaidingumą. O tai, kad kažkas savo tikslais manipuliuoja duomenimis vienus sureikšmindamas, kitus nuslėpdamas, visiškai neįrodo statistikos mokslo klaidingumo. Matosi, kad jūs labai toli nuo mokslo ir techninių sričių. >> Norminių ribų kaitaliojimas - tai ne medicinos mokslų kaipo tokių >> problema, o valdininkų sprendimai, greičiau politika. > > Bet tuo remiantis diagnozuojama, tuo remiasi gydymas, juk vien tuo > medicina pranašesnė už šundaktarius... Gal galite konkrečiau apie tas nustatomas normas ir diagnozes, nes diskusija tampa labai abstrakti, sunku atspėti ką turite omenyje. > Ai, maždaug, kažko pasieksim, metelių pridėsim... > Juokinga juk visa tai... > Išgydo arba ne, gydo vieną, gadina keletą...Manęs toks požiūris > neįtikina, netenkina. Tebūnie, tokia realybė, tačiau tam, kad pulti > kažką ne iš "maldaknygės", reikia turėti tikrą dievą. O jo nėra. Yra tik > maldaknygė. > Tai ir vėl: nematau skirtumo. Ir vieni, ir kiti blūdija, tik vieniems > tai visuotinai leidžiama, nes už jų-netikras dievas-BIZNIS. O ten, kur > pinigai, ir valia, ir galia. > Kodėl šarlatanai tuoj pat apšaukiami apgaudinėjimu, pasipinigavimu? > Todėl, kad pirmiausia matomos savos nuodėmės. Čia jau nematau konkrečių teiginių, tik emocijų pliūpsnį. O vien emocijomis daug problemų neišspręsi. Kuo skiriasi mokslas nuo šarlatanizmo jau ne kartą aiškinau, man atrodo, kad skirtumai gana akivaizdūs ir neturėtų būti sunku juos suprasti. Jeigu tų skirtumų nematote - ką gi, priklausote tai visuomenės daliai, kurios dėka ir tarpsta visokie šarlatanai.