> Mes nekalbam apie šį konkretų atvejį. Aš visą laiką kalbu apie > _principinį_ bet kokio tradicinės medicinos nepripažinto gydymo metodo > apšaukimą šarlatanizmu remiantis vien tik teiginiu "mokslas to neįrodė". > Tas "neįrodė", beje, kartais būna tik todėl, kad niekam iki to laiko > neužteko fantazijos iš viso tą įrodinėti :))) Tai aš irgi kalbu apie tą patį. To, ko teisumu negali įsitikinti, negali laikyti tiesa. Jei nori gali tikėti, jei nenori - ne. Ir nėra jokių argumentų, kodėl bet kurio "netradicinės medicinos" žiniuonio šnekomis turėtum tikėti labiau nei girto kaimo pijokėlio blevyzgomis. Imant konkrečiai "netradicinę mediciną" - tai daugumą ten naudojamų preparatų ir gydymo būdų jau patikrino tradicinė medicina ir farmacija, ir tai, kas pasirodė veiksminga, jau tapo tradicinės medicinos ir farmacijos dalimi. Kasmet mokslinėje literatūroje išspausdinami tūkstančiai straipsnių apie vadinamųjų "tradicinių" ir "natūralių" komponentų ir metodų tyrimus. > Aha. Ir už ką? Tipo, mes teisuoliai ginsim mažiau išmanančius? Tai tokiu > atveju dar daug kitų dalykų yra, už kuriuos "sodinti" būtų galima. Už apgaudinėjimą, jau rašiau. Skelbi, kad gali padaryti tai, ko iš tikrųjų negali padaryti, ir už tą darymą imi pinigus. > Taip taip... Statistinių :))) Ne, jei rimtai, žinoma, nėra tie > klinikiniai tyrimai tokia jau savavališki ir pan. Bet... nėra ten viskas > ir taip "švaru" kaip turėtų būti. Kuo labiau korumpuota sveikatos > apsaugos sistema ir mažiau sąmoningi piliečiai, tuo lengviau ir gauti > paciento sutikimą, ir pagrįsti tyrimų būtinumą. Čia jau sistemos problemos, jų yra visose srityse. Vis tik tai visai kas kita nei kokie šarlatanizmai ar satanistinės apeigos, kurių visiškai niekas nekontroliuoja ir nereglamentuoja. > Tikrai? Taip, "grynojo mokslo" atveju sutinku. Bet realiai.... Ar pats > esi kažkiek susidūręs su mokslininkų gyvenimu "iš vidaus"? Kas yra tas "grynasis" ir tas "negrynasis" mokslas? Su mokslininkų gyvenimu "iš vidaus" susiduriu kasdien jau daug metų. > Tiesiog jis pripažįsta tiesas ir teorijas, >> kurias galima įrodyti. > > Ne. Jis pripažįsta tiesas ir teorijas, kurias _tuo metu_ galima įrodyti > arba _tuo metu_ į mokslininkų elitą išsimušę asmenys įsivaizduoja, kad > jas galbūt galima įrodyti. Arba jų įrodymas jiems būtų naudingas, dėl > to, kad tai pašalintų vieną ar kitą šiaip jau visuotinai pripažintos > teorijos nesklandumą. Tai aišku, kad tas, kurias galima tuo metu įrodyti. Mes negyvename nei praeityje, nei ateityje. Be abejo, naujos teorijos sukuriamos tam, kad pašalintų senos teorijos nesklandumą, ypač prisikaupus naujų faktų. Jokios teorijos nėra kažkokia absoliuti tiesa, jos tik susistemina iki šiol nustatytus dėsningumus. Jomis naudodamiesi žinome kokia reikšme pakeisti parametrą a, kad tam tikra reikšme pasikeistų parametras b, arba sugebame apskaičiuoti kokia reikšme po tam tikro laikotarpio pasikeis parametras b, jei jo nesugebame pakeisti. Ir kuo daugiau parametrų bei tiksliau galime keisti ar prognozuoti jų pokyčius, tuo didesnes galimybes suteikia mums tos teorijos. Dėl į elitą prasimušusių mokslininkų - tai jie turi ne tik įsivaizduoti, bet ir įrodyti kitiems. Kitaip jie greitai nebebus elitu. > arba >> iš principo neįrodomi, nes deklaruoja tai, ko negalima išmatuoti, taigi, >> negalima ir įvertinti šių teorijų teisingumo ar metodų veiksmingumo. > > O va čia labai didelė mokslo silpna vieta: jei negalima ko nors > išmatuoti _dabar taikomais metodais_ tai laikoma... neįrodomu (logiška) > ir sugeruojama, jog tąsyk to ir nėra. Nėra tai jokia silpna mokslo vieta. Įrodyti negalima to, ko negali nustatyti savo pojūčiais ir matavimo prietaisais. Pvz. koks nors žiniuonis teigs, kad patepęs savo tepalėliu ir užkalbėjęs jis pagerino paciento karmą. Ir teigs, kad ta karma yra nematoma ir neišmatuojama jokiais šiuolaikiniais prietaisais. Kadangi mokslas nežino jokios karmos, jos nematuoja, tai ir negali įsitikinti žiniuonio teisumu. Mokslo požiūriu šie teiginiai nieko nesiskiria nuo pijokėlio blevyzgų ar sutrikusios psichikos žmogaus fantazijų. To žiniuonio metodai nesuteikia jokių žinių, įgalinančių keisti ar prognozuoti mus supantį pasaulį. Tas pats ir su kunigo maldomis bei sielos patekimu į dangų. Jei kalbėti apie ligas, tai mokslas gana aiškiai gali išmatuoti gydymo efektyvumą. Ir jei koks nors gydymo būdas ar tepalėlis pasirodys efektyvus, jis automatiškai iš šarlatanizmo virs medicinos dalimi, tegul metodo ar preparato veikimo mechanizmas ir liks labai neaiškus. Jeigu Dženerio sugalvotas būdas nebūtų veiksmingas, vakcinacija būtų šarlatanizmas, ji būtų ir dabar likusi kaip vienas iš šarlatanizmo būdų. Bet kadangi ji buvo praktiškai veiksminga, ji tapo oficialios medicinos ir mokslo dalimi. Nors šiam metodui atsiradus visiškai nieko nebuvo žinoma apie jo veikimo mechanizmą, o ir apskritai apie virusus, imuninę sistemą ir t.t. >> Man visiškai nesvarbu diplomai ir laipsniai. Kiekvieną teiginį vertinu >> atskirai. > > Tai gerai, jeigu tu vertini taip. Bet, patikėk, tai nėra daugumos > vertinimo kriterijus :))) Šitą žinau, ir labai svarbi žmonijos problema yra tai, kad daugelis nesugeba susidaryti informacijos patikimumo hierarchijos ir nežino jos patikrinimo būdų. Pasitaiko įvairios kvalifikacijos ir moralinių savybių gydytojų. Vis tik bendru atveju, įsitikinęs, geriau atitinkamoje srityje klausytis gydytojo, inžinieriaus, architekto, automechaniko ar ekonomisto patarimų, nei jokių tos srities mokslų nebaigusio, to darbo praktikos neturinčio žmogaus, teigiančio, kad jis tą sritį išmano geriau už kitus. >> "Kai tai reiškia" - iš esmės mokslui ne itin svarbu. Nes tai labai >> subjektyvus klausimas, ir į jį gali būti tūkstančiai atsakymų, skirtingi >> atsakymai tiks skirtingiems žmonėms. Mokslas visų pirma turi praktinę >> paskirtį - atsakyti į klausimus kaip kas veikia, kad nustatytus >> dėsningumus galėtų panaudoti žmonių reikmėms. > > Reiškia, tokiu atveju (kad galėtų panaudoti žmonių reikmėms) mokslui > _turėtų_ būti svarbu, ką tai reiškia - kitaip jis praranda ryšį su > žmogaus reikmėmis ir tampa savitiksliu, o tai... nėra gerai, > suformuluokime taip. Ką reiškia "ką tai reiškia"? Žmogaus reikmės yra labai konkrečios, ir arba žinios padeda jas patenkinti (patenkinti geriau), arba nepadeda. T.y. žinios padeda atsakyti į klausimus kaip kažką pakeisti ir kas bus po tam tikro laiko tarpo. Jūsų teiginiai apie kažkokį "ryšio praradimą", "savitiksliškumą", "nėra gerai" yra tuščios, neturinčios turinio ir prasmės frazės.