> Klausimas yra tame, ar viskas, ko (dar) nepripažįsta vadinamoji
> tradicinė medicina, pats savo esme ir a priori yra šarlatanizmas?


Taip, tai iš esmės yra šarlatanizmas. Teigti kažką, neturint tam jokio 
pagrindo bei įrodymų ir iš to pelnytis yra šarlatanizmas. Bet koks 
jokiais įrodymais neparemtas teiginys nėra teisingas. Jis gali būti tik 
potencialiai teisingas, bet tikimybė, kad jis tokiu taps, yra lygi 
tokiai, kokia apskaičiuojama pagal tikimybių teoriją.



> Ir ar
> priklausymas tradicinės medicinos gildijai ir savo ruožtu yra a priori
> neklaidinga nuomonė?


Priklausymas tradicinės medicinos gildijai pats savaime nieko nereiškia. 
Jai priklausantis atstovas gali šnekėti ką nori - tai priklauso nuo to 
atstovo žinių ir įvairių asmeninių savybių.

Jei imti pačią mediciną ir jos šakas kaip mokslą, tai ji teigia tokias 
tiesas, kurios šiuo metu laikomos teisingomis. Tai nereiškia, kad 
kaupiantis naujoms žinioms tos tiesos nesikeis, atvirkščiai - jos 
būtinai keisis. Bet turimos tiesos - tai geriausia, ką šiuo metu šioje 
srityje turi žmonija. Ir gana gerai žinome ką galime pasiekti, kaip 
paveikti procesus vadovaudamiesi tomis sukauptomis žiniomis.

Alternatyva mokslinėmis žiniomis paremtam gydymui - nenaudoti sukauptų 
žinių arba naudoti paskirų asmenų sukurptas "žinias" ar "teorijas". Bet 
tokios veiklos sėkmingumo procentas apskaičiuojamas vadovaujantis 
tikimybės teorija ir paprastai yra nykstamai mažas.



> O pavyzdžių, kad "mokslinė medicina" koregavo savo "katekizmą" turim per
> istoriją ne vieną.


Reikia suprasti, kad mokslas nėra katekizmas, ir jeigu jis taip 
suprantamas - reikia keisti požiūrį ir pasidomėti juo giliau. Naujai 
įgytos žinios pastoviai koreguoja mokslines tiesas, taip ir turi būti, 
tokia ir yra mokslo paskirtis. Jei to nebūtų, nebūtų nei mokslo, nei 
jokios pažangos.