KEdas rašė: > Laimis rašė: >> Yvl rašė: >>> KET labai aiskiai apibrezia savokas SUSTOJIMAS ir STOVEJIMAS. >> > SUSTOJIMAS pas mus lyg nemokamas dar? ten, kur leidziama, be abejo... >> >> Ką tu sakai... >> Jei dar pacituotum ir sugebėtum šias dvi „apibrėžiamas“ (jos KET šiaip >> jau niekaip neapibrėžiamos) sąvokas išskirti ir dar labai aiškiai... > > Ta pati formuluotė ir SEAKĮ, ir KET: > http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=390088 > http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=284131 Na, prašliopinau apibrėžimus skaitydamas apie „sustojimą ir stovėjimą“. Bet nedaug teprašliopinau, nes apibrėžta labai bendrai (paplaukusiai), o ten kur draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas apskritai neišskiriamas (ir logiškai). > > 58. Transporto priemonės stovėjimas (toliau – stovėjimas) – iš anksto > numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia > keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. > 59. Transporto priemonės sustojimas (toliau – sustojimas) – iš anksto > numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu > reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Taigi, kalbėjimas telefonu būtų stovėjimas. Kaip ir apskritai visos kitos reikmės (nukrito ratlankio gaubtas, iššokau pasitikslinti adreso prie stendo ar paklausti žmonių, pavalyti stiklo, sustojau stabdomas/prašomas žmogaus ir t.t.), išskyrus keleivių laipinimą ir krovimą? Tai, ką vienas galėtų pakrauti per 3 minutes (du krepšius), kitas bevelytų tą daryti ir 30 (kol suvaikščiosi ligotas už 100 metrų iki 5 aukšto ir sutampysi krūvą daiktų). Kaip ir su keleivių laipinimu; kur senyvi-ligoti, lėtai besirangantys keleiviai, kur sušoką jaunuoliai. O kur dar „aiškus“ šių sąvokų/laikų atskyrimas... Kas yra „(ne)ilgesnis laikas, nei reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti“? Keleiviai laipinami (transporto priemonė yra kraunama) ARBA NE. Jei tai vyksta, tai vyksta tol, kol vyksta ir beprasmiška kalbėti apie laiką (reikalingą tam veiksmui atlikti, o ne patį vyksmą ir jo pabaigą; juoba, kad kaip jau minėjau vienam to laiko objektyviai ir subjektyviai reikia daugiau, kitam mažiau), kuris gali būti ilgesnis arba neilgesnis, negu reikia. Taigi, nei numanomo (protingo), apibrėžto laiko prasme, nei paskirties, kuri kažkodėl išreiškiama laiku, kuris, vėlgi, turėtų atsiremti į pakankamai *trumpalaikį* sustojimo, kurį dar logiškai būtų galima pavadinti sustojimu, laikotarpį, šios dvi sąvokos nėra pakankamai aiškiai/griežtai apibrėžtos (gal tik pabandyta tai, mano akimis nevykusiai, padaryti), juoba, kad draudimo sustoti ir stovėti kontekste jos apskritai (praktiškai) neskiriamos (išskyrus kelias reto 333 retas variacijas).