Aš visiškai sutinku su T:) išaiškinimu.
Dėl siūlymo primygtinai - tai direktorius gi esi, įsakymus rašai? Vat įsakymais tu ir vadovauji savo darbo barui.
Toliau - dėl PRIVERTIMO - tai čia dar labai didelis klausimas. Tikrai neturiu LR teismų praktikos, bet galim pamąstyti ta linkme:

1. Atostogos yra GĖRIS darbuotojui. T.y., darbuotojas absoliučiai nieko nepraranda. Atlyginimas mokamas, dirbi nebūtina. Viskas čiki. Nematau šioje vietoje, kur teismas galėtų išaiškinti apie kažkokį mistinį darbuotojo sąlygų pabloginimą. Taigi išleidi atostogų - tai lai džiaugiasi!!

2. Aspektas iš darbdavio pusės. Man pvz visiškai nereikia pervargusių užsigliučinusių darboholikų, per raudonas akis nematančių dienos šviesos. Kaip administracijos vadovas aš turiu teisę daryti išvadą, kad vienam ar kitam darbuotojui BŪTINA paatostogauti, ypač, jei jis jau 12 mėn aria, YPAČ, jei jo darbo funkcijos (darbo našumas, darbo kokybė) turi ypatingos svarbos mano kuriamam produktui, jo kokybei, kitų darbuotojų _saugumui_ (apsimiegojęs ar išprotėjęs nuo rutinos tik pys ir įjungs kombainą, kol ten mechanikas remontuoja). Aš manau, kad mano darbuotojai privalo gauti teisę į poilsį. Ir net jei jie to nesupranta - tai aš, KITŲ darbuotojų saugumui ir visos įmonės darbo našumo labui esu priverstas išleisti tokį maniaką pailsėti.

3. Susitarimas turi būti ne su darbuotoju, o tarp šalių. Šalys - mano giliu įsitikinimu - yra darbdavys (atstovaujamas dyriko) iš vienos pusės, ir darbuotojai - iš kitos pusės. Grafikas - tai susitarimas su VISAIS. Prašymas išleisti atostogų ir įsakymas išleisti atostogų - jau tiesiogiai su konkrečiu darbuotoju.

4. (174 str.) - tai būtent aš traktuočiau kaip susitarimą. ("1. Perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. "). Pirmas atvejis - darbuotojo prašymas. Tai dar nereiškia, kad būtinas darbdavio SUTIKIMAS. O jei jis būna (būtina sąlyga), tai tik tokiu atveju įvyksta atostogų perkėlimas. T.y., šalių susitarimu (D prašė, DD sutiko). Antras atvejis - "sutikimu". Reiškia, DD prašo, o D sutinka. Vėlgi - šalių susitarimu.
Abu atvejai - šalių susitarimu. Ergo, nesant nei DD prašymo, nei DD sutikimo, kasmetinių atostogų perkėlimas laikytinas NEĮMANOMU. Dar daugiau - nesant D prašymo arba D sutikimo - perkėlimas IRGI neįmanomas. :))) Reiškia, pa defaultu perkėlimas yra kaip papildomas susitarimas, ir tai daugiau išimtis iš taisyklės, nei norma.

5. Kolektyvinė sutartis nebūtina, pakaktų šiandien sudaryti keletą grafikų. Pagal vieną - visiems atostogos lapkričio mėn. Pagal kitą - atostogos visiems gražiai išskirstytos 05-06-07-08-09 mėnesiais. Galima siaurinti iki 06-08. Manau kolektyvas drąsiau pasirašys po antruoju susitarimu, o darbdavys turės tą papildomą teisinį pretekstą išleidinėti darbuotojus pagal šį grafiką.

Johnas

"Linas Petkevičius" <linas@NENENEinfonova.lt> wrote in message news:gub40t$frj$1@trimpas.omnitel.net...
> 
> > 1. pagal dk 169 str. "Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos 
> > suteikiamos tais pačiais darbo metais." Todel jei darbuotojas dirba 12 
> > menesiu ir neina atostogu kaip ir ligiska butu jam primygtinai pasiulyti 
> > 12 menesi paatostogauti.
> 
> Patikslink termina "primygtinai pasiulyti". Su adatomis po nagais ir su 
> lygintuvu per koju padus ? O 175 str., numatantis kompensacija už 
> nepanaudotas atostogas netiesiogiai kaip ir nurodo, kad galima jomis ir 
> nepasinaudoti metų bėgyje. Be to, kaip rašiau -  konstitucija.
> 
> > 2. pagal ta pati straipsni "atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų 
> > laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę". Eile gali buti sudaroma 
> > kolketyvineje sutartyje numatytomis slaygomis arba nustatoma saliu 
> > susitarimu. >Manyciua, kad jei darbdavys is anksto paskelbia, kad xx 
> > menesi atostogauja visas cechas, tai nelabai ir ka pasirinksi. Butina 
> > salyga, garfikas turi buti is anksto paskelbtas ir darbuotojai 
> > supazindinti.
> 
> A) Tuti buti kolektyvine sutartis
> B) Darbdavys nepaskelbia, o vykdo susitarima - kolektyvini arba asmeninį su 
> darbuotoju.
> 
> > 3. pagal ta pati straipsni atostogu laika pasirinkti gali... ir ten yra 
> > gana baigtinis sarasas. Jei jis nepatenka i tuos kurie gali rinktis, tai 
> > manau jis turetu laikytis imoneje sudaryto atostogu grafiko.
> 
> Jei kalbi apie 4-a punkta, tai ten isvardinti asmenys, kurie neprivalo 
> tartis, o gali laika pasirinkti patys.
> 
> > 4. pagal 174 str. numatytos atostogu perkelimo salygos. Is ju irgi galima 
> > ispesti keleta argumentu, kad atsotogos uz metus suteikiamos ir tik 
> > isimtiniais atvejais, esant darbuotojo prasymui ir esant saliu susitraimui 
> > atostogos gali buti perkeliamos.
> 
> Apie susitarima ten nerašoma.
> 
> > 5. darbo inspekcija irgi manau neziures labai teigiamai radusi darbuotoju 
> > dirbanciu kelis metu be atostogu, ypac jei tokiu daug ir dar kurisnors 
> > pasiskus, kad ju neisleidzia atostogu.
> >
> 
> Žiureti gali kaip nori. Bet argumentas, kad reikia varyti per jega  i 
> atostogas, nes jie supyks, kad neisleidziam - laba jau pritemptas.
> 
> Visi tavo argumentai būtų daugmaž OK, jei įmonėje būtų kolektyvinė sutartis 
> ir joje numatyta atostogų tvarka. Kadangi šis klausimas atsirado newsuose, 
> spėju, kad taip nėra.
> 
>  
>