> Blyn, nu as kazkaip vistiek nesuprantu. Grazint kazka galima tada, kai > tu is asmens ta kazka paemei, teisingai? Paemei is kliento pinigus, > tarkim, uz HDD, susikloscius tam tikrom aplinkybem tu gali jam pasiulyt > (arba gali but priverstas ta padaryt) grazint tuos pinigus (istatymai, > beje, kiek as zinau, apie jokias "amortizacijas" nesneka). Savo ruoztu > toliau aiskiniesi su savo tiekejais. Tai normali praktika, ta apibrezia > sutartys, istatymai, etc. na as nesu dirbes serviso centre nezinau ju spcifikos, galiu speti tik kad didmeninkas turi su jais kazkokai sutarti, taigi pagal jumis schema turetu atrodyt taip: didmeninkas -> pardavejas -> galutinis vartotojas -> pardavejas -> serviso centras -> didmeninkas. tai yra kad jei vartotojas kreipesi i pardaveja grazinti pinigus, pardavejas siuncia gamini i serviso centra ir gauna palaiminima - pardavejas vartotojui grazina pinigus, tada kreipiasi i didmeninka ir didmeninkas kompensoja pardavejui (ne butinai pinigais pvz gali ir pakeitimui tinkama daikta isduoti kuri jau pardavejo sazines reikalas kur deti ar parduoti ar pasilikti rezerve greitems pakeitimams) bet pagal fakta didmeninkas perveda pinigus pardavejui jei tam nera ipareigotas servico centras. Pagal mane kai vartotojas kreipiasi tesiogiai i serviso centra suveikia ta pati shema tik su iskritusiu pardaveju, serviso centras maniciau susiseka su didmeninku ir pranesa kad gaminis kurio sn toks ir toks turi buti pakeistas arba grazinti pinigai, vartotojas pasirinko pinigus. Didmeninkas perveda pinigus (Ar tai serviso centrui ir jis vartotojui ar tai vartotojui) kadangi didmeninkas nenori neko tureti bendro su galutiniu vartotoju as nezinau kaip jie sprendzia sita klausima. Bet is logikos puses ne matau jokiu problemu - nes didmeninkas uzsidirbo pardaves preke ir jis ismoka kompensacija. galim gincitis tik del to ar ismoka pardavejui-tarpininkui ar paveda sia funkcija serviso centrui. Del bendros ramybes as pasistengsiu isiaskinti sita klausima su musu didmeninkais ir parasysiu veliau.