Deja, mažųjų šalių gyventojai, kankinami ressentiment, užuot
puoselėję bendražmogiškas idėjas, yra priversti griebtis
trečiarūšių techninių surogatų, panašiai kaip skęstantysis
griebiasi šiaudo, ir patys įkalina savo sielą tironiškų formulių
gniaužtuose, nuolankiai laikydamiesi reikalavimų, kuriuos primeta nelabai
išmintingi, bet tariamos sėkmės išpaikinti „atvažiavėliai iš
Amerikos“, kur susikrovė turtus ir šlovę, matuojamą ekonominiais
rodikliais. Toks nuolankus „mažųjų“ elgesys ir savo dvasios
marinimas yra iškankintos sielos, puoselėjančios tuščias iliuzijas,
vaisius.

Padėti „mažiesiems“ gali tik savi įkvėptieji, savi talentingieji,
jeigu jie kalbėsis vieni su kitais (kaip kadaise tą darydavo savo
skurdžių komunalinių butų virtuvėse), o gal prisidės ir kitų mažų
šalių įkvėptieji, nes jie, man atrodo, irgi yra savi…

O aš turėsiu persiauklėti – ne kiekvienas ugningai spindintis
žvilgsnis gelbsti. Gerai, kad turiu namus, kuriuose esu laukiamas…

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17369