Šiandien ryte atsikėliau ir pagalvojau. O kodėl lietuvaičiams
nesudarius savo "teisuolių" sąrašo, kaip tai padarę žydai (apie tuos,
kurie gelbėjo nuo Holokausto)? Juk buvo daug šeimų (nesvarbu kokios
tautybės), kurie slėpė tremtin pasmerktus žmones, kurie priglausdavo
besislapstančius nuo sovietų-ruskių režimo? Pavyzdžiui mano senelis
(iš tėvo pusės) spruko iš Biržų nuo komuniagų į Klaipėdą. Jį
įspėjo vakare draugas, kad ruošiamasi senelio šeimą išvežti,
parūpino jam apytuštį vagoną, kuriuo visi nuvažiavo iki Klaipėdos.
Ten jį priglaudė kaimynų šeima, net davė mano tėvui ir jo broliui
savo pavardes (fiktyviai), kad tie galėtų lankyti mokyklą, nes antraip
būtų susekę kaip "liaudies priešus". Po 1956 metų jie jau galėjo
persirašyti pavardes "atgal", bet juk tie kaimynai labai labai rizikavo.
Kodėl apie juos nieko nežinome, kodėl jie nepagerbti? Ir kiek tokių
buvo? Argi tai nesvarbus prisiminimas ir priminimas?

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17369