siandien klampojau i toki susirinkima dailininku sajungoj. zinojau kur einu
- atgal i tarybinius laikus, bet vistiek ejau. taip ir buvo, kaip
tikejausi. bet norejau iseit i miesta, pasidziaugt sniegu. tai kas, kad
teko bristi nuo pat visu sventu baznycios iki smc, juk isivaizduojat.
nepasakyciau, kad nusibodo. ne, kikenau sau, nes is paskos ejo vaikinukas
ir garsiai transliavo savo bedas i erdve. kalbejo telefonu su vadimu.
suzinojau, kad viskas buna gerai, kol jie su arturu neima aiskintis
santykiu. ramu, sako, maloniai gyvenam. bet jeigu tik as imu kalbet, iskart
barnis. nesiseka jam su arturu. jis noretu, kad arturas tik butu su juo ir
nedraugautu su olegu ir ypac su tania. kazkoks nesusipratimas ivyko isejus
i kiema, kurio jis negali pamirsti. negi tania nesuprato, kad tas
vaikinukas ir arturas pora? na, jeigu nesuprato, tai gluse ta tania, nes
net man aisku. aiskiau nebuna. zodziu, tania yra rakstis kokiu reta.
vaikinas ner koks meme, ir tegu arturas negalvoja, kad pasilakstys kiek jam
lenda, o tuomet sugris ir vel viskas bus gerai. taigi sakau, kelias
neprailgo.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17369