taigis. kvapai jau kuria aurą. įeini į salę, tave apsėda iš visų
pusių, kad nei krepšt. Šiek tiek dusina. Gal iš jaudulio. Kad tave
apsėdo, o gal nuo laukimo. Stebuklo. Mažučiuko. Dar iki trečio
skambučio porą kartų atsistoji praleisdamas pavėlavusius, pvz., į 10,
11,12 vietas... Kadangi atstumas nuo tavo kėdės iki kitos eilės
kėdžių siaurutukas, būtinai pajauti svetimo žmogaus kūno artumą..
Kokia tai jaudinanti akimirka... Gęsta šviesa.. ir tada pasirodo JIE.
Toto vaiduokliai. O kad tai būtų tiesa. Bet ten ne vaiduokliai, o ... ir
tuomet įtampa nuslūgsta, nes žinai, kad STEBUKLO nebus.. eilinį sykį.
Tada pasižadi: paskutinis kartas. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17369