Na štai- prasideda snigimai ir pustymai, o aš sėdžiu šiltoje
trobelėje, pro kaminą dūmas rūksta, o man nieko netrūksta. Vakar
nešiau kaip įprasta šiukšles, tai teko prabristi per didelę puraus
sniego pusnį. Jei pusnis būtų dar per sprindį aukštesnė, tektų
ropoti. Pasitaikydavo žiemų ir su daugiau sniego. Pamenu, kai vienais
metais tik vikšrinis traktorius sugebėjo išvalyti kelią važiavau kaip
tuneliu, tik be stogo, Iš abiejų pusių stugsojo ištisinė dviejų
metrų aukščio sienos. Buvo labai įdomu. Kai vėl pradėjo pažemiu
pustyti, tai važiuoji tuo tuneliu, o virš galvų- saulės apšviestos
smulkaus pustomo sniego lubos. Kažkas fantastiško. Reiktų miestiečiams
pamatyti tokį reginį- liktų visam gyvenimui.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17369