šiaip demono/šėtono problematika yra rimtas reikalas. Tam turėjo ir
atsirasti monoteistinės struktūtos. Kalbant Vakarų civilizacijos fone
(indoeuropietiškas (islamas ir hindi include): Islamas uždaro šią
problematiką per Farabijaus (Al Farabi) šariato kodeksą, hindi spėjo
uždaryti advaita vedanta deklaravimu. Tai tikrai yra rimtas reikalas
išlikimui pačios kultūros. Čia girdimi slogučio and Ko yra tikrai jau
senovinės manicheistinės (dualistinės) sampratos neatlaiko jokios
kritikos. Liūdna, bet logiška. Kirkčionybė neturėdama didelės
konkurencijos išskyrus primityvų materializmą jau praranda pozicijas
undemoniniui islamui. Socialinių krizių fone. Kad aiškiau būtų reiktų
suprast visišką logišką Šv. Augustino pabūvimą dualistinės logikos
erdvėje (manicheizmas). Ir knisk neknisęs sulauksi kracho labai greitai.
Arba dedemonizuot reikia viską totaliai. Vienas dievas ir fsio, nieko
daugiau. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17369