Katinas ištisas dienas patogiai išsidrėbęs kėdėje miega. Prabudęs
pasuka galvą atgal ir stebi kas kambaryje dedasi. Kai eini pro šalį,
iškiša kojytę ir letenėle grybšteli už šlaunies, kibina. Juokas net
ima- tikras humoristas. Ant kėdės jam ramu, Pipas nepasiekia. Jei guli
ant kilimo, Pipui užsinorėjus pažaisti, kyla nemažas erzelis. Šuniukas
puldinėja Murzių, dantimis staigiai, bet atsargiai žaibiškai sugriebia
katinui už sprando ar uodegos ir tuoj pat atšoka, kad galėtų už
sekundės vėl atakuoti. Tinginys kiek laiko nieko nedaro, nesigina, bet
skunžiasi gailiai sukniaukdamas. Nelygis rimtam suaugusiam katinui
išdykauti su jaunu šuniuku. Pagaliau Murziui trūksta kantrybė, jis
pašoka, pula Pipą ir parverčia ant menčių. Pipas sustingsta, net
nekruta. Katinas kurį laiką įdėmiai seka priešą, po to pradeda savo
mažu raudonu šiurkščiu lėžuvėliu šuniuką laižyti. Matyt Pipui tai
patinka, nes kol katinas jį laižo, guli baisiausiai patenkintas. Katinui
pabodus, Pipas paleidžiamas iš glėbio ir vėl išsidrėbiama ant kilimo.
Pipui-neatsibodo. Jis vėl puola Murzių. Viskas pasikartoja dar kartą, ir
dar kartą, kol pagaliau katinas užšoka ant kėdės, o pavargęs Pipas
užsirango ant sofos ir snūsteli posmelį, kitą.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17369