Veidą lengva ranka perleisdamas imidžui (metaforinio atvaizdo, menamo
vaizdinio/idėjos kūnui), neigi (oi, ne dekonstruoji!) vieną
originaliausių tiesų, nuvertini pirmapradį visų idėjų šaltinį.
Vardan ko? Vardan metaforos... Cha. Tavo paminėtieji Picasso ir Bacon, abu
lyg susitarę vartojo šį raktą. Vartojo ir suvartojo, kaip metaforą
savo veidui sukurti, kalbant metaforiškai, savo matymo plokštumose, savo
Turino drobulėse :), ne erdvinėse, kaip kad mėgstama sakyti, nesuvokiant
prasmės, tipo metaforiškai.

Labanakt, Klaipėda, jūra, sloguti, po palme.

- Kokie vis dėlto aiškūs būna žodžiai - dar spėjau pagalvot.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17369