Atsikėliau ryte, pažvelgiau pro langą- naktį neblogai pasidarbuota-
gerokai papustyta. Įdomus tas pustymo procesas. Visai nesvarbu ar pusto
smėlį, ar sniegą. Matomai tai tinka ir vandens srovių, bangų nešamam
smėliui jūros dugne. Vėjas, vanduo sutikęs kokią kliūtį, prieš ją
"iškasa" duobę. Baltijos pliažuose apie persirengimo kabinas, suoliukus,
stulpelius būna lanku iškastas smėlis. Vaikais būdami po vėtrų
eidavome į pliąžą rinkti kapeikų, nes vėjas jas "iškeldavo" į
paviršių. Jau dvi dienos kaip mano maškė yra atskirta nuo likusio
pasaulio. ir dar bus mažiausiai keturias dienas. Nuo pirmadienio ryto iki
pat antradienio pietų gausiai snigs, sekančias dvi dienas pustys. Gal
ketvirtadienį-penktadienį pradės valyti kelius. Vakar su traktoriumi
tikrinau kelią- kaimynė prašė sužinoti ar sekmadienį jos sūnus
galės nuvežti į bažnyčią. Prisirengiau šilčiau, bet vistiek buvo
šalta vėjo prapučiamoje geležinėje dėžėje- kabinoje gerą
pusvalandį išsėdėti. Vietomis keliukas pravažiuojamas, bet tarpais
gerai sniego privaryta- net su traktoriumi sunkiai prasibroviau. Ir čia
įdomiai vėjo pasidarbuota. Kur kelias yra iškilęs- sniego minimumas.
Vėjo nešamas sniegas iš žemiau esančių pievų pakyla iki kelio,
persirita per jį ir nušliaužia tolyn į kitą žemiau esančią lomą.
Vietose keliukas įsikasęs į kalvelę- ten sniegas pasilieka, susikaupia
storas sluoksnis. Šalia kelio yra dvi sodybos. Kai vėjas pučia nuo
sodybų pusės, užuovėjinėje pusėje ant kelio susirenka didžiulės
pusnys. Matyt mūsų mokslininkai neabai susipažinę su pustymo procesu,
nes niekaip nesutaria kaip gelbėti pajūrio pliažus nuo išlovimo, kopas
nuo išpustymo. Galėčiau už morkų šviežių sulčių stiklinę jiems
paaiškinti :)

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17369