gavau laiska is savo drauges, su kuria neseniai praleidom keleta maloniu dienu. dabar ji vel savo detroite. ji meno myletoja, taigi ilendam i visokias atkampias galerijas, kur viena niekad neuzeinu. pavyzdziui, lenku meno galerija, kurioje eksponuojasi du iskilus lenkai natalevicius ir filistovicius. be to, ten labai malonus galerijos vedejas. pamacius filistoviciaus du nedidelius paveikslelius, mano draugei, grubiai tariant, prasidejo "lomkes". nors pasiryzus taupyti (krize, jei nezinojot), visgi baisiai uzsinorejo to filistoviciaus. nors namie turi tiek paveikslu prisipirkus (lietuviu menininku!), kad visu iskart pasikabint nebeturi vietos. taigi laiks nuo laiko keicia ekspozicija. viska daro viena, niekam nerodo. pasake, kad sveciu nesikviecia, nes bijo, kad dar ka nors isnes. juk tikra kolekcioniere maniake. klausiu, ar tau nerupi pries ka nors pasigirti, kartu aptarti? ne, nerupi jai. taigi sikart ziurejau ir gerejausi, nes tokia jos aistra man labai grazi. o is paveikslo ja stebejo didele zalia rupuze dar zalesne akimi, ant nugaros laikydama visa miesta. ta zalia akis ja ir uzhipnotizavo, rupuze tapo nupirka ir graziai supakuota tolimai kelionei. prisimink, sakau, ka sakytu tavo amzinatilsi mama. taip, mama sakytu: jei tik del to esi laimingesne, pirk! daryk viska, kas tau smagu! manau, protingi zodziai, ane? pavyzdys visoms mamoms. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17369