Po darbų prisikasiau ir prie šatėnų, o čia, pasirodo, vis dar Ivsė įrodinėja, kad mano laimės jausmas yra šlamštas, blogas ir netinkamas, nes jei patiri malonumą pirkdama suknėlę ar pusryčiaudama su senu draugu ir taip rytą pradėdama nuo linksmo, kvailo, beprotiško dalyko (sultys su Absoliutu), jei džiugina popkornas, o filmas vaikams, ne, tai negali būti laimė. Laimė yra vakarienė, "Profesija reporteris", nors mačiau jau ne vieną kartą, aa, dar Felinis. Tiesa, Felinis gali taip pat džiuginti, ir tas "reporteris", o gal kartais laimė yra stovėti sniege virš kelių šlapiom kojom, sušalusiom rankom ir žiūrėt, kaip šuo neatiduoda tau pirštinės, ir mes abu žinom, kad tai tik juokinga. visaip gali būti, kas čia per svarstymas - tavo laimė kvaila, o mano protingesnė. tas ir nuostabu, kad ji kvaila, kad gali daryti nesąmones, visa tai tik džiazas, mieloji Ivs, tik džiazasm gera, kai jis neša -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17369