tikrai, kad aiškiau nebūna... :)
pamėginsiu dar kiek praskleisti mintį, jog jau čia pat, prieš akis
-veide- gali pamatyti anapusybę; pamatyti veidą - tokį kitokį - ir
reiškia pamatyti Dievą arba velnią; veidas kaip koks ženklas (kuris
savo materija nesiskiria nuo paprastro stulpo) yra tarsi nuoroda į kažką
kitą, rodyklė į gėrį ar blogį, Dievą at velnią, į anapus... sielos
veidrodis... ženklas gali rodyti ir aplinkkkelį ir akligatvį ir slidų
kelią... etc..
juk, matyt, būtent šia prasme pasakyta, kad Dievas sukūrė žmogų
pagal savo atvaizdą (image kaip sakot); tai čia matyt turimas omenyje
visų pirma toks veidas; juk ir rojus palaimingas visų pirma dėl to, kad
jame bus galima susitikti su Dievu tet-a-tet; palaimingai regėti
Viešpaties veidą...
bet grįžtant atgal į šiapusybę :) facebooką galima pavadinti
veidrodžiu, arba, prisiminus veidą kaip rodyklę, ženklą - veidų
rodykle;  ir jau visai grįžtant  prie to ką čia turime (ar vėl kažkur
nuklystant); veidą susiejus su knyga, raštu, tekstu, -individualiame čia
rašančių stiliuje mes tarsi matome vieni kitų veidų pėdsakus,
išvirkštinę sielų gobelenų pusę, jų mazgelius... 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17369