vakar po darbo labai smagiai pūškavau savo įprastą kelią iki troliko.
per tiltą tai nieko ypatingo, bet paskui prasideda pieva - žiūriu, takas
per ją bebaigiantis užsnigti, chi chi chi, galvoju, nuklimpsiu dabar ar
ne?, bet per sniegą daug įdomiau negu šaligatviu, tai einu, kojos pinasi
siauroj vėžėj, juokas ima, nes nuo kalniuko vos nenusiridenau ant
užpakalio, betgi net kristi nebaisu, kai taip visur minkšta, o dar
kailinukai, bew to, nešalta, tik vėjas sniegą į akis šiek tiek drebia,
bet palenkei galvą, ragus atstatei ir gali eiti. pridususi ištrepsėjau
į apvalytą šaligatvį - nu vis tiek ta snieguota žiema smagu :)

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17369