Bet realiai tai visom pasaulyje egzistuojančiom vadybom neįveikiama problema.
Su tuo sisidoroja tik konkurencija/krizės/laisva_rinka/taip_vadinama_demokratija.
(Viena iš priežasčių, kodėl privatus sektorius visad efektyvesnis už valstybinį).
Tobiš tai ne vadybos problema, tai vadybos galimybių riba.

"Remigijus" <em@i.las> wrote in message news:h0jup5$t80$1@trimpas.omnitel.net...
> Tai ne paradoksas, o vadybos problema.
> 
> Karjera turetu buti daroma tol, kol aukstesniame lygmenyje nebegalesi 
> nieko nuveikti.
> 
> Remigijus
> 
> vaidilas wrote:
>> "BishopaZ" <bishopaz@hotmail.com>
>>> +++
>>> butent
>>  
>>> "Remigijus" <em@i.las>
>>>> Sveiko proto visuomeneje turetu buti garantuota galimybe jaunimui 
>>>> gabumus atitinkanti issilavinima igyti
>>>> _nepriklausomai_ nuo tevu/globeju  turtines padeties.
>> 
>> Čia slypi paradoksas:
>> "karjerą daroma tol, kol pasiekiamas toks lygmuo, kuriame jau negali nieko nuveikti"...
>> 
>> :))