Na, tarkim ši byla:
(Allenet De Ribemont v. France, ECtHR 2005 01 23) 
http://www.lapres.net/allenet.html
"<... >
36. The Court considers that the presumption of innocence may be infringed 
not only by a judge or court but also by other public authorities.
<...>
38. Freedom of expression, guaranteed by Article 10 (art. 10) of the 
Convention, includes the freedom to receive and impart information. Article 
6 para. 2 (art. 6-2) cannot therefore prevent the authorities from informing 
the public about criminal investigations in progress, but it requires that 
they do so with all the discretion and circumspection necessary if the 
presumption of innocence is to be respected.
39. Like the applicant, the Commission considered that the remarks made by 
the Minister of the Interior and, in his presence and under his authority, 
by the police superintendent in charge of the inquiry and the Director of 
the Criminal Investigation Department, were incompatible with the 
presumption of innocence. It noted that in them Mr Allenet de Ribemont was 
held up as one of the instigators of Mr de Broglie's murder.
40. The Government maintained that such remarks came under the head of 
information about criminal proceedings in progress and were not such as to 
infringe the presumption of innocence, since they did not bind the courts 
and could be proved false by subsequent investigations. The facts of the 
case bore this out, as the applicant had not been formally charged until two 
weeks after the press conference and the investigating judge had eventually 
decided that there was no case to answer.
41. The Court notes that in the instant case some of the highest-ranking 
officers in the French police referred to Mr Allenet de Ribemont, without 
any qualification or reservation, as one of the instigators of a murder and 
thus an accomplice in that murder (see paragraph 11 above). This was clearly 
a declaration of the applicant's guilt which, firstly, encouraged the public 
to believe him guilty and, secondly, prejudged the assessment of the facts 
by the competent judicial authority. There has therefore been a breach of 
Article 6 para. 2 (art. 6-2).
<...>"

-------------------------------------
Beje, Butkevičiaus byloje ten Seimo Pirmininkas pliurpė, bet ir eilinio 
Seimo nario vieši pliurpalai būtų vertinami taip pat.
Beje, Gen. Prokuroro pernelyg laisvai vartojami žodžiai (kreipiantis į Seimą 
dėl imuniteto Butkevičiui panaikinimo) EŽTT teismo pripažinti leistinumo 
ribose.
Ištraukos (daug skaityti, bet ten KEDui bus daug info, kur, kaip, kam, kada 
ir ką galima pliurpti, o ko negalima):

27.  On 15 August 1997 an article entitled “The Chairman of the Seimas does 
not doubt A. Butkevičius’s guilt” was published in “Lietuvos Rytas”:
“When asked whether or not he doubts that A. Butkevičius accepted a bribe, 
the Chairman of the Seimas said: ‘on the basis of the material in my 
possession I entertain no doubt.’”
29.  The Chairman of the Seimas, quoted in an article entitled “A. 
Butkevičius will be prosecuted” of 20 August 1997 in “Lietuvos Rytas”:
“One or two facts were and are convincing. [The applicant] took the money 
while promising criminal services.”

46.  The applicant complained that the statements of the Prosecutor General 
published in the press on 14 and 16 August 1997, and the statements of the 
Chairman of the Seimas published on 15 and 20 August 1997 and 6 October 1998 
(see §§ 26-30 above) breached Article 6 § 2 of the Convention, which reads 
as follows:
“Everyone charged with a criminal offence shall be presumed innocent until 
proved guilty according to law.”

47.  The Government argued that the impugned statements had not violated the 
presumption of innocence. According to the Government, account must be taken 
of the context in which the statements were made, namely, the fact that the 
applicant had been apprehended while committing an offence, and the 
sufficiency of evidence which might justify lifting the applicant’s 
parliamentary immunity and instituting criminal proceedings. The impugned 
statements must be interpreted as explaining to the public the need to bring 
criminal proceedings against the applicant, and not as declaring him guilty 
of an offence. Furthermore, the statement of the Chairman of the Seimas on 6 
October 1998 referring to the applicant as a bribe-taker did not breach the 
presumption of innocence because the applicant had not been charged with an 
offence of bribery.

48.  The applicant contested the Government’s submissions, claiming that the 
statements at issue had violated the presumption of innocence. He noted that 
the Government had accepted the authenticity of the impugned statements 
which amounted to declarations of his guilt for offences with which he had 
or had not been charged. In the applicant’s view, the wording of those 
declarations could not be justified by the need to inform the public about 
probable or pending criminal proceedings.

49.  The Court recalls that the presumption of innocence enshrined in 
Article 6 § 2 of the Convention is one of the elements of a fair criminal 
trial guaranteed by Article 6 § 1. It will be violated if a statement of a 
public official concerning a person charged with a criminal offence reflects 
an opinion that he is guilty before he has been proved so according to law. 
It suffices, even in the absence of any formal finding, that there is some 
reasoning to suggest that the official regards the accused as guilty. 
Moreover, the presumption of innocence may be infringed not only by a judge 
or court but also by other public authorities (Daktaras v. Lithuania, no. 
42095/98, §§ 41-42, ECHR 2000-X). In the above mentioned Daktaras case the 
Court emphasised the importance of the choice of words by public officials 
in their statements before a person has been tried and found guilty of an 
offence. Nevertheless, whether a statement of a public official is in breach 
of the presumption of innocence must be determined in the context of the 
particular circumstances in which the impugned statement was made (ibid.).

50.  The Court notes that in the present case the impugned statements were 
made by the Prosecutor General and the Chairman of the Seimas in a context 
independent of the criminal proceedings themselves, i.e. by way of an 
interview to the national press.

The Court acknowledges that the fact that the applicant was an important 
political figure at the time of the alleged offence required the highest 
State officials, including the Prosecutor General and the Chairman of the 
Seimas, to keep the public informed of the alleged offence and the ensuing 
criminal proceedings. However, it cannot agree with the Government’s 
argument that this circumstance could justify any use of words chosen by the 
officials in their interviews with the press.

51.  Furthermore, the statements at issue were made just a few days 
following the applicant’s arrest, except one impugned statement of the 
Chairman of the Seimas which was made more than a year later (see § 30 
above). However, it was particularly important at this initial stage, even 
before a criminal case had been brought against the applicant, not to make 
any public allegations which could have been interpreted as confirming the 
guilt of the applicant in the opinion of certain important public officials.

52.  The applicant relies on two statements of the Prosecutor General, the 
first made on the day on which leave was sought from the Seimas to institute 
criminal proceedings against the applicant, in which the Prosecutor General 
confirmed that he had “enough sound evidence of the guilt” of the applicant, 
and the second, two days later, when he qualified the applicant’s “offence 
as an attempt to cheat”. While the statements, in particular the reference 
to the applicant’s guilt, give some cause for concern, the Court accepts 
that they may be interpreted as a mere assertion by the Prosecutor General 
that there was sufficient evidence to support a finding of guilt by a court 
and, thus, to justify the application to the Seimas for permission to bring 
criminal proceedings.

53.  Of more concern are the statements made by the Chairman of the Seimas 
to the effect that he entertained no doubt that the applicant had accepted a 
bribe, that he had taken money “while promising criminal services”, and that 
he was a “bribe-taker”. In this respect the Court has had particular regard 
to the fact that the Seimas had lifted the applicant’s parliamentary 
immunity to enable criminal proceedings to be instituted against him.

The Court does not agree with the Government that all the Chairman’s 
references to “bribery” were irrelevant to this application. It is 
undisputed that the facts of the offence committed by the applicant, whilst 
subsequently classified by the prosecutors and the courts as an attempt to 
cheat, had frequently been interpreted by the media and the general public, 
prior to the applicant’s conviction, as “bribery” (see, for instance, § 30 
above). It has not been contended by the Government that, by stating that 
the applicant was a “bribe-taker”, the Chairman of the Seimas was not 
referring to the criminal proceedings in question. In the Court’s view, this 
remark could therefore be interpreted as confirming the Chairman’s view that 
the applicant had committed the offences of which he was accused.

While the impugned remarks of the Chairman of the Seimas were in each case 
brief and made on separate occasions, in the Court’s opinion they amounted 
to declarations by a public official of the applicant’s guilt, which served 
to encourage the public to believe him guilty and prejudged the assessment 
of the facts by the competent judicial authority.

54.  There has therefore been a breach of Article 6 § 2 of the Convention.

J.



"Jonas Sergejenka"  wrote in message 
news:jrrtpa$fm4$1@trimpas.omnitel.net...

Na, apie Daktarą aš nepliurpiau, bet gūglas perpasakoja tokią istoriją:

"Tuo tarpu pareiškėjo skundas dėl Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje numatyto
nekaltumo prezumpcijos principo jo atžvilgiu pažeidimo buvo atmestas.
Teismas byloje pabrėžė, kad nekaltumo prezumpciją gali pažeisti ne tik
teisėjas ar teismas, bet ir kitos valdžios institucijos, įskaitant
prokurorus. Tačiau ar buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, teismas turi
nuspręsti pagal konkrečias aplinkybes, kuriomis ginčijamas teiginys buvo
išsakytas. Šios bylos priimtame sprendime dėl jos priimtinumo buvo
analizuojami tokie Lietuvos valdžios institucijų, įskaitant LR Generalinį
prokurorą, teiginiai, kad pareiškėjas yra “vienas iš nusikalstamo pasaulio
lyderių”, arba “kad jo kaltė įrodyta” (iki teismo galutinio nuosprendžio
priėmimo) ir pan. Nors rėmimasis Konvencijos 6 str. 2 dalies pažeidimu dėl
teiginio, kad “vienas iš nusikalstamo pasaulio lyderių” buvo atmestas,
kadangi “aukštų pareigūnų pastangos buvo išsakytos politiniame kontekste,
siekiant paaiškinti visuomenei administracinių valdžios institucijų elgesį
sulaikant pareiškėją, be to, minėtas pastabas iššaukė ir neginčijami faktai,
kaip pareiškėjo ankstesni nuteisimai bei iškelta byla dėl chuliganizmo ir
kt. Todėl Teismas šią skundo dalį įvertino kaip aiškiai nepagrįstą
Konvencijos 35 str. 3 d. prasme ir atmetė pagal 35 str. 4 dalį. Dėl
teiginio, kad pareiškėjo “kaltė buvo įrodyta parengtinio tardymo metu
surinktais įrodymais”, Europos žmogaus teisių teismas pabrėžė, kad šie
žodžiai kelia sudėtingus teisės ir faktų aiškinimo klausimus, kurių
išsprendimas priklauso nuo bylos iš esmės nagrinėjimo. Tačiau 2000 m. spalio
10 d. šios bylos sprendime Teismas atmetė ir aptartą skundo dalį dėl
nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo, kadangi šiuo atveju, Teismo
nuomone, buvo kalbama ne apie tai, ar įrodymai nustato pareiškėjo kaltę, ką
sprendžia ne prokuroras, o būtent buvo sprendžiamas klausimas, ar bylos
medžiagoje pakako pareiškėjo kaltės įrodymų, kad byla būtų perduota teismui.
Reikia pažymėti ir tai, kad Daktarui šioje byloje nebuvo priteista
materialinė kompensacija, nes Teismas pabrėžė, kad 6 straipsnio 1 dalies
pažeidimo nustatymas pats savaime yra pakankamas teisingas atlyginimas
Konvencijos 41 str. prasme. Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo įpareigota
sumokėti tik 10,354 litų bylinėjimosi išlaidų."

----------
Tuo tarpu aš būtinai paieškosiu dar ir užsienietiškų bylų (originalo kalba),
kuriose valstybė pralaimėjo, nes jos aukštas politikas pablevyzgojo viešai
apie įtariamąjį.
Va, tarkim, Lietuviška byla EŽTT:
-------------
Butkevičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 48297/99), 2002 03 26
Pareiškėjas savo skundą grindė suėmimo neteisėtumu ir neturėjimu galimybės
skųstis teismui dėl suėmimo teisėtumo patikrinimo (Konvencijos 5 straipsnio
1 ir 4 dalys), taip nekaltumo prezumpcijos jo atžvilgiu pažeidimu
(Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė Konvencijos 5 straipsnio
1 ir 4 dalių bei 6 straipsnio 2 dalies pažeidimus.
<...>
Teismas taip pat analizavo tuometinio Seimo pirmininko pareiškimus apie
pareiškėjo kaltę dar iki teismo nuosprendžio priėmimo. Anot Teismo, tokie
pareiškimai skatino visuomenę laikyti pareiškėją kaltu ir galėtų būti
aiškinama kaip kišimasis į kompetentingų teismų bešališką veiklą.
Tuometinio Generalinio prokuroro pareiškimai, kad “kaltės įrodymų yra
pakankamai” bei “nusikaltimas, kaip bandymas sukčiauti” Teisme buvo
įvertinti kaip duodantys pagrindo susirūpinti.
Nagrinėjant nekaltumo prezumpcijos principą, numatytą Konvencijos 6
straipsnio 2 dalyje, Teismas pabrėžė, kad šį principą gali pažeisti ne tik
teisėjas ar teismas, bet ir kiti valdžios pareigūnai (žr. bylą Daktaras
prieš Lietuvą). Teismas dar kartą pabrėžė, kad bet kokie valdžios atstovų
pareiškimai turi būti vertinami atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes,
buvusias tokių pareiškimų darymo metu. Teismo nuomone, abiejų pareigūnų
tikslas darant atitinkamus viešus pareiškimus pareiškėjo atžvilgiu buvo
informuoti visuomenę apie inkriminuojamus jam nusikaltimus. Tačiau Teismas
mano, kad Seimo Pirmininko išsakyta vieša pozicija dėl to, kad pareiškėjas
yra “kyšio paėmėjas” gali būti aiškinama, kad asmuo įvykdė nusikaltimą,
kuriuo jis dar tik buvo kaltinamas. Todėl tokie išankstiniai pareiškimai
apie kaltę be teismo sprendimo pažeidžia Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje
įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.
Pareiškėjui buvo sumokėta 5 700 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 2 900
eurų bylinėjimosi išlaidoms padengti.

J.


"KEdas"  wrote in message news:jrqhth$efc$1@trimpas.omnitel.net...

Pliurpalai jūs su Sergejenka. Daktarui priteisė tik 10000Lt bylinėjimosi
išlaidų, o apie politikus nešneka. Šneka tik apie teisėjo šališkumą.

http://www.manoteises.lt/index.php?lang=1&sid=477&tid=486
Nagrinėjant bylą Teismas pabrėžė, kad Konvencijos 6 str. 1 dalyje
įtvirtintas bešališkumo reikalavimas turi du aspektus: subjektyvųjį ir
objektyvųjį. Dėl subjektyviųjų kriterijų Teismas nurodė, kad nebuvo
pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl Lietuvos
Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjų tendencingumo. Vertindamas
objektyviuosius kriterijus, Teismas pažymėjo, kad abejonės dėl
Aukščiausiojo Teismo bešališkumo gali būti laikomos objektyviai
pagrįstomis, todėl konstatavo Konvencijos 6 str. 1 dalies pažeidimą
šioje byloje. Vertindamas objektyviuosius kriterijus, Teismas pažymėjo,
kad demokratinėje visuomenėje ypač svarbu yra žmonių, pirmiausia ginčo
šalių pasitikėjimas teismai.

Pareiškėjo skundas dėl Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje numatyto
nekaltumo prezumpcijos principo jo atžvilgiu pažeidimo buvo atmestas,
kadangi pareigūnų pastabos buvo išsakytos tinkamu būdu, siekiant
informuoti visuomenę apie bylos tyrimo eigą.

Pareiškėjui H.Daktarui šioje byloje nebuvo priteista materialinė
kompensacija, nes Teismas pabrėžė, kad 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo
nustatymas pats savaime yra pakankamas teisingas atlyginimas. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė buvo įpareigota sumokėti tik *10354,22* litų
bylinėjimosi išlaidų.


2012.06.19 17:35, Signalizacija rašė:
> Reikalas senas, tikrai nebeieskosiu
>
> "KEdas" <news.omnitel.net@-trinti-katalogai.net> wrote in message
> news:jrp1j9$mjj$1@trimpas.omnitel.net...
>> Kazkaip nepamenu, kad virs milijono kam nors butu skyre. Gal galima
>> nuoroda i kokei nors straipsni ta tema?
>>
>> 2012.06.19 07:12, Signalizacija rase:
>>> 3 lemejonus. Uz tai, kad iki teismo leptelejo, kad kaltas
>>>
>>> "KEdas" <news.omnitel.net@-trinti-katalogai.net> wrote in message
>>> news:jro4a5$662$1@trimpas.omnitel.net...
>>>> 2012.06.18 21:00, Signalizacija rase:
>>>>> Prisimink kiek Lietuva sumokejo Henkai daktarui uz paulauckio ilga
>>>>> liezuvi.
>>>>> Jis tuo metu generalinis prokurorcikas buvo
>>>>
>>>> Primink kiek sumokejo. Ir dar primink kodel manai, kad prokuroro
>>>> pliurpalai yra tokios pat svarbos kaip ir snario.
>>>
>>>
>>
>>
>
>